Rekomenduojama: besidomintiems etnografija, moksleiviams ir suaugusiems.

Šioje virtualioje parodoje pristatomi kraitiniai baldai, atrinkti iš Zanavykų muziejaus etnografijos rinkinio. Zanavykų muziejuje saugomi XVIII a. pr.–XX a. pr. valstiečių kraitiniai baldai, atspindintys ne tik materialinę, bet ir dvasinę liaudies kultūrą. Kraitis buvo svarbus ekonominę ir socialinę jaunosios padėtį nusakantis elementas. Jį sudarė jaunosios drabužiai, patalynė, baldai ir kt.
Pats seniausias Zanavykų muziejuje saugomas kraitinis baldas – kraitlovis. Kraitlovis – lovys su antvožu, skirtas kraitiniams audiniams ir drabužiams laikyti. Kraitloviai buvo naudojami iki XIX a. I pusės. Vėliau juos pakeitė naujos formos kraitiniai baldai – skrynios ir kuparai, kuriuose taip pat buvo saugomi audiniai, išeiginiai drabužiai, į ritinius susuktos drobės. Kuparais vadintos skrynios su išgaubtais antvožais (dangčiais). Skrynios antvožas – plokščias. Skrynių bei kuparų viduje būdavo įtaisomas prieskrynis, į kurį dėdavo dokumentus, maldaknyges, papuošalus, žiedus, įvairias mielas smulkmenas. XVIII a. II pusėje kraitiniai baldai buvo dekoruojami polichromine tapyba: augaliniais ir gyvūniniais ornamentais. Nuo XIX a. pabaigos – štampuotine technika: štampais, pagamintais iš ropės, bulvės, buroko ar medžio. Zanavykų skrynių priekinė plokštuma ir antvožas padalinti į du, rečiau – tris, puošybos laukus, tapytus augaliniais ornamentais. Skrynios arba kuparo šonai dekoruoti taškais, brūkšneliais ir eglutėmis. Populiariausios fono spalvos – ruda, mėlyna, žalia.

Rengėjas: Zanavykų muziejus

Rekomenduojama: jaunimui ir suaugusiems, besidomintiems kultūra ir menu.

Virtualus turas lietuvių ir anglų kalba apie M. K. Čiurlionio ir Lietuvos senosios dailės ekspozicijas bei Liaudies meno atviras saugyklas, esančius pagrindiniuose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmuose. Ture muziejaus erdves ir kūrinius apžiūrėsite panoraminėse 360° nuotraukose, o virtualų pasivaikščiojimą lydės gido pasakojimas ir įgarsintos eksponatų istorijos.

Rengėjas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Rekomenduojama: 6-12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Šachmatai – gerai mums žinomas žaidimas, o ar galime jį tapatinti su gyvenimu? Šiame video pasakojime pristatoma šachmatų simbolika Samuelio Bako kūryboje. Daugiau šio menininko darbų galima pamatyti jo vardo muziejuje Vilniuje. Muziejaus kolekcijos pagrindą sudaro tapybos darbai, taip pat - litografijos, koliažai, piešiniai tušu, pieštuku ar kreidelėmis, fonduose saugomi itin vertingi pirmieji piešiniai, sukurti dar Vilniaus gete 1942-1943 m. piešti ant tuščių senovinės Vilniaus žydų bendruomenės kronikos (Pinko) puslapių. Visą kolekciją sudaro apie 170 vnt. kūrinių, aprėpiančių XX a. I pus. – XXI a. I deš.

Šiuo metu Samuelio Bako muziejaus ekspozicijoje lankytojai gali pamatyti 37 meno kūrinius, kurie atspindi meninę dailininko raidą nuo vaikystėje pieštų eskizų Pinko kronikose iki brandžiame amžiuje kurtų darbų, kurtų alegorinio realizmo stiliumi.

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History

Rekomenduojama: 6-12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Trumpame vaizdo pasakojime Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė kviečia susipažinti su pačio dailininko biografiniais faktais ir jo kūryba. Pristato pagrindinius vos prieš porą metų duris atvėrusio menininko vardo muziejaus pagrindinius dėmenis ir svarbiausius eksponatus.

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History

Rekomenduojama: 10 -12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Vaizdo pasakojime VGŽIM muziejininkė Ilona Murauskaitė supažindina su Chaimo Gradės, žymaus Jung Vilne grupės nario, kūryba ir jo novele apie Vilnių. Taip pat trumpai pristato muziejaus vertybes, išsaugotas po Antrojo pasaulinio karo iš senojo žydų kvartalo, tiksliau Didžiosios sinagogos: aron kodeš, kantoriaus piupitru bei Dekalogu (kartušu), kurie saugomi ir visuomenei eksponuojami VGŽIM Tolerancijos centre. Vaizdo įraše matyti R. Chwoleso tapybos darbai, Vilniaus senamiesčio fragmentai senosiose fotografijose.

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History

Rekomenduojama: 5 -12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Virtuali paroda “Objektyve - portretas” skleidžiasi keliais lygiais: pristatoma muziejaus rinkinyje saugomų Lietuvos žydų dailininkų portretų kolekcija – didžioji dalis portretuojamųjų yra žymūs menininkai (kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas, rašytojas Jokūbas Josadė), o Aleksandros Jacovskytės fotografijose užfiksuoti patys kūrėjai, žiūrovus įgalinantys spręsti, ar objektyvas „pagavo jų sielą“. Kūrybinės sąsajos – piešimas šviesa – suartina įvairių kartų Lietuvos žydų dailininkus ir fotografus, kuria jungtis ir kūrybinio požiūrio taškus. Paroda kelia klausimą - ar pagauta fotografuojamojo asmenybė? Žvelgdami į pažįstamų asmenų fotografijas stebime ten užfiksuotas portretuojamojo nuotaikas ir dažniausiai galvojame: „čia jis visai nepanašus į save“, arba „taip, čia jos tikra šypsena, mąslus žvilgsnis...“

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History

Rekomenduojama: 7 -12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Virtuali paroda "Vilniaus getas" skirtaVilniaus geto kaliniams ir visoms Holokausto aukoms atminti.

Parodoje pristatoma Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus fonduose saugoma Vilniaus geto kolekcija, kurios pagrindą sudaro pokarinio Vilniaus žydų muziejaus (1944–1949) eksponatai. Tai Vilniaus geto kalinių dienoraščiai, įvairūs užrašai, eilėraščiai, dainos, laiškai, piešiniai ir akvarelės, renginių afišos, gete sukurto Plastinio Vilniaus plano fragmentai. Papildomų prasmių ir istorinį kontekstą suteikia su Vilniaus getu susiję dokumentai, asmeninės geto kalinių nuotraukos, rastos po karo geto teritorijoje.

Pagrindinis parodos akcentas – Vilniaus gete įkalintų žmonių sukurti kūriniai, dienoraščiai ir užrašai, bylojantys apie dvasinį Vilniaus geto kalinių pasipriešinimą, jų pastangas išsaugoti humaniškumą, asmeninę neliečiamybę, orumą ir civilizacijos jausmą nuolatinio smurto, pažeminimo ir nacistinių dehumanizavimo bandymų akivaizdoje. Šie kūriniai įamžina juos sukūrusių žmonių viltis kada nors būti išgirstiems, pastebėtiems, išlaisvintiems... Ir nenumaldomą siekį perduoti žinią ateities kartoms.

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History

Rekomenduojama: 10 -12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Paroda „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“ buvo kuriama su tikslu paskatinti Lietuvos ir kitų šalių gyventojų domėjimąsi šia aktualia tema, ieškoti atsakymų į probleminius šio kontraversiškai vertinamo laikotarpio klausimus ir stereotipus. Remiantis muziejaus fonduose ir šalies archyvuose esančiais unikaliais šaltiniais bei amžininkų atsiminimais parodoje pristatomi iki šiol visuomenėje mažai žinomi istoriniai faktai apie žydų padėtį Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos metais: turto nacionalizavimą, kultūros suvaržymus, politinį persekiojimą, trėmimus;

apie Holokaustą išgyvenusios negausios bendruomenės pastangas, nepaisant suvaržymų, atgaivinti tradicinį gyvenimą: religiją, kultūrą, švietimą pokario metais;

apie atviras stalinines kosmopolitų ir gydytojų-žudikų kampanijas, švietimo, religijos, kultūros, Holokausto atminties suvaržymus, jidiš kalba kuriančių intelektualų persekiojimą, apribojimus profesinėje karjeroje;

Apie pastangas puoselėti tapatybę šeimos rate, meninę saviveiklą; pirmuosius bandymus profesionalioje literatūroje, tiesa, leistinuose rėmuose, paliesti žydų atminties ir tragedijos problemas;

Apie kovą už žmogaus teises ir repatriacijos į Izraelį bangas;

Apie Lietuvos žydų tapatybės proveržius Sąjūdžio metais.

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History

Rekomenduojama: 7 -12 klasių moksleiviams ir visiems besidomintiems.

Nuo 1941 m. iki 1944 m. liepos Paneriuose buvo sušaudyta iki 70 tūkst. žmonių. Absoliučią aukų daugumą sudarė Vilniaus ir rytų Lietuvos žydai. Paneriai - tai "Lietuvos Jeruzalės" kapas. 2015-2019 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos Istorijos instituto ir UAB „Geobaltic“ atliktų istorinių, archeologinių ir geofizkinių (neinvazinių) tyrimų metu nacių režimo organizuotų masinių žudynių vietoje Aukštuosiuose Paneriuose buvo aptikta daug naujų objektų: žudynių duobių ir tranšėjų, palaikų deginimo laužų vietų, pastatų vietų, buvo rekonstruota senųjų takų sistema bei žudynių vietos kraštovaizdžio kaita. Gauti nauji duomenys leido naujai pažvelgti į teritoriją, suvokti objektų funkcines sąsajas, detaliau rekonstruoti patį masinių žudynių mechanizmą. Šiam tikslui sukurtoje Panerių memorialo svetainėje pateikiama informacija apie daugumą seniau žinotų ir naujai atrastų objektų, susijusių su masinių žudynių Paneriuose istorija ir paminklus. Interesentai gali susipažinti ir su bendrojo pobūdžio informacija apie 1941-1944 m. įvykius Paneriuose, jų chronologija ir istoriniu kontekstu. Naujoji svetainė funkcionuoja ir kaip platforma kompiuteriams ir mobiliesiems įrenginiams. Gauti nauji duomenys leidžia naujai pažvelgti į teritoriją, suvokti objektų funkcines sąsajas, detaliau rekonstruoti patį masinių žudynių mechanizmą.Tikimasi, jog ši svetainė prisidės prie gilesnio Panerių istorijos pažinimo ir leis lengviau „perskaityti“ istorinius ženklus buvusioje masinių žudynių teritorijoje.

Rengėjas: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Youtube: Vilna Gaon Museum of Jewish History