Virtualūs turai ir edukacijos: Lietuva
Rekomenduojama: visiems besidomintiems.
Neturintiems galimybių gyvai aplankyti muziejų – nemokamos virtualios kelionės po 25 Lietuvos muziejus ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritoriją lietuvių ir anglų kalbomis.
Rengėjas: Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialas).
Rekomenduojama: virtuali pamokėlė vaikams, šeimoms, mokykloms.
Rengėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus
Rekomenduojama: šeimoms, vaikams ir visiems besidomintiems žaislais, žaidimais ir kūryba.
Žmonės žaidė visais laikas, o žaidimams naudojo įvairiausias priemones. Keitėsi laikai, keitėsi daiktai, bet ne pats žaidimo fenomenas. Žaislų muziejaus projektas „Kas slypi už raidžių: forma, kūryba, žaidimai“ siekia sukaupti kuo išsamesnę žaislų ir žaidimų bazę. Tikimės, kad šis nuolat Žaislų muziejaus mokslininkų ir lankytojų pildomas žinynas padės viešinti jau sukauptus ir rinkti naujus duomenis apie skirtingų laikotarpių žaislus, žaidimus ir pramogas. Žinynas bus svarbus šaltinis tolimesniems tyrinėjimas ir tiesiog smagiam prisiminimų atgaivinimui.
Muziejaus puslapio lankytojus kviečiame kartu pildyti, dalintis ir padėti kaupti didįjį žinyną. Komentarų skiltyse galite papildyti, kuriuos ir kaip žaidimus žaidėte, kuriuos žaislus turėjote ar svajojote. Kartu galite spustelėję prie pavadinimo esantį mygtuką pažymėti, ar esate jį žaidęs. Jei žinyne nerandate mėgstamų žaidimų, žaislų ar išdaigų, įveskite naują pavadinimą ir plačiau jį aprašykite.
Žaislų ir žaidimų žinyno sukūrimo projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Rengėjas: Žaislų muziejus
Projektą vykdo: VšĮ Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“; VšĮ Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos; Lietuvos liaudies buities muziejus; Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Rekomenduojama: besidomintiems paveldu ir visai plačiajai visuomenei.
Projektas skirtas Lietuvos vėjo malūnų paveldo tyrimams ir sklaidai, malūnų istorijai, atminčiai, išsaugojimo ir atgaivinimo klausimams. Vienas iš šio projekto kūrinių – paskaitų ciklas „Pasakojimai apie malūnus“.
Rengėjas: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Rekomenduojama: muziejų darbuotojams, studentams, mokslininkams, istorikams ir visai plačiajai visuomenei.
Vilniaus universiteto komunikacijos fakultetas kartu su partneriais iš 5 užsienio šalių įgyvendinamo projekto "Identity on the Line" metu organizuojami ir vedami internetiniai seminarai, skirti muziejų darbuotojams, migracijos ir trauminės patirties bei atminties temas tyrinėjantiems mokslininkams bei studentams. Šių seminarų įrašai talpinami projekto interneto svetainėje ir yra laisvai prieinami plačiajai visuomenei.
Rekomenduojama: visiems, nuo mažiausių lankytojų iki literatūros tyrinėtojų.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose saugoma daug įdomių eksponatų – nuo rankraščio iki knygos, nuo rašytojo memorialinių daiktų iki meno kūrinių. Apžiūrėkite paties autoriaus Bernardo Brazdžionio iliustruotą „Margosios abecėlės" eilėraščių rinkinio rankraštį, išeivijos rašytojos, visuomenės ir kultūros veikėjos Kotrynos Grigaitytės vėduoklę, poeto Henriko Nagio studijų laikų filosofijos seminaro konspektų sąsiuvinį ir daug kitų eksponatų, susipažinkite su išsamiomis ir originaliomis eksponatų istorijomis!
Rengėjas: Maironio lietuvių literatūros muziejus
Rekomenduojama: visiems, nuo mažiausių lankytojų iki literatūros tyrinėtojų.
Parodos skirtos rašytojų gyvenimui ir kūrybai, aptaria svarbiausius jos bruožus ir likimo vingius, taip pat skirtos tam tikrai temai, laikotarpiui aptarti ir plėtoti.
Rengėjas: Maironio lietuvių literatūros muziejus
Rekomenduojama: muziejininkams ir besidominčiai visuomenei.
Muziejaus rinkiniuose saugoma daugybė eksponatų. Jie aprėpia visą Lietuvos raštijos laikotarpį – nuo Martyno Mažvydo iki šių dienų. Muziejaus rinkiniai formuojami ir tvarkomi pagal atskirus rašytojus ar vertėjus, literatūros ir kultūros įvykius. Muziejaus eksponatų rūšys yra labai įvairios. Daugiausia rinkiniuose yra rašytojų rankraščių, laiškų, fotografijų, dokumentų, knygų su autografais ir be jų, spaudos, meno kūrinių. Sukaupta memorialinių bibliotekų, baldų, įvairių daiktų. Kad nepasimestume tokioje gausybėje, pateikiame muziejininkams ir visuomenei naudingus rinkinių aprašus.
Rengėjas: Maironio lietuvių literatūros muziejus
Rekomenduojama: mokyklinio amžiaus vaikams, bet tinka ir suaugusiems.
Mažieji muziejaus svetainės lankytojai gali pažvelgti į Maironio namuose esančius daiktus ir pamėginti atsakyti į klausimus, kurie padės geriau pažinti rašytoją, jo namus ir kūrybą.
Rengėjas: Maironio lietuvių literatūros muziejus
Rekomenduojama: vaikams, bet tinka ir suaugusiems (amžiaus grupė 3 – 99+).
Spalvinimo knyga skirta pažinti Lietuvos sostinė Vilniaus istoriją spalvinant nuostabius grafikos, tapybos darbus, kuriuos per šimtmečius kūrė Vilnių mylėję menininkai. Žaidimo dalyviai gali spalvinti kiekvienai temai atrinktus vaizdus internete ir atsisiųsti juos į savo asmeninį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Atsisiųsti galima ir nespalvotus vaizdus bei tradicinę spalvinimo knygą PDF formatu. Juos išsispausdinę žaidimo dalyviai gali spalvinti tradicinėmis priemonėmis – pieštukais, akvarele ir kt.
Rengėjas: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Rekomenduojama: moksleiviams, šeimoms, jauniesiems šauliams, žygeiviams ir visiems, besidomintiems laisvės kovų istorija.
Pristatome visuomenei mažai žinomą istorinę vietą Pasvalio krašte – partizanų bunkerį Žadeikių miške.
Šiame požeminiame statinyje pavargę po kovų slėpėsi Pasvalio krašto partizanai, vadovaujami Jono Alenčiko-Dragūno. Tikrasis bunkeris čia buvo įrengtas 1945 metais, mūšio metu sunaikintas, o pirmą kartą atstatytas 1997 m. Laikui bėgant, mediniai rąstai sutrešo, angos užvirto, gultai ir šalia pastatytas partizanams atminti kryžius supuvo.
2019 m. Pasvalio krašto muziejaus iniciatyva, sulaukus finansinės paramos iš Lietuvos kultūros tarybos ir Pasvalio rajono savivaldybės, Žadeikių miške esantis partizanų bunkeris atsinaujino – pakeisti supuvę rąstai, atnaujinti gultai, prailginti tuneliai, pastatytas naujas atminimo kryžius, informacinis stendas, atkurta partizanų stovyklavietė.
Pamatyti kaip šiuo metu atrodo ši istorinė vieta galite virtualiu būdu, peržiūrėjus sukurtą mini-video filmuką.
Pasibaigus karantino laikotarpiui siūlome patiems nuvykti į Žadeikių miške esantį bunkerį, kur prisėdę ant medinių gultų galėsite pavartyti pogrindžio spaudos, susipažinti su partizano priesaika, padainuoti partizaninių dainų, atsiversti maldaknygę...
Rengėjas: Pasvalio krašto muziejus
Rekomenduojama: mokyklinio amžiaus vaikams ir visiems besidomintiems.
Pats seniausias Zanavykų muziejuje saugomas kraitinis baldas – kraitlovis. Kraitlovis – lovys su antvožu, skirtas kraitiniams audiniams ir drabužiams laikyti. Kraitloviai buvo naudojami iki XIX a. I pusės. Vėliau juos pakeitė naujos formos kraitiniai baldai – skrynios ir kuparai, kuriuose taip pat buvo saugomi audiniai, išeiginiai drabužiai, į ritinius susuktos drobės.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: darželinukams ir pradinių klasių mokiniams.
Zanavykų regiono tautinis kostiumas, vienas iš puošniausių Lietuvoje. Su jo išskirtiniais bruožais susipažinsite pateiktoje edukacinėje medžiagoje ir galėsite papuošti lėlytes savo sukurtu spalvingu tautiniu kostiumu.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: visiems besidomintiems.
Įdomus muziejaus eksponatas – delmonas (su prisiūta rinktine juostele, monograma „A R“, data „1926“), priklausęs Mažojoje Lietuvoje garsios Reizgių giminės moterims. Puošniai išsiuvinėtas delmonas – tik Mažajai Lietuvai būdinga išeiginio moteriško kostiumo detalė. Tai siuvinėta kišenė, kuri prie juosmens buvo parišama rinktine juostele. Delmonas dėvėtas dešinėje pusėje, po prijuoste, ten buvo laikomos asmeninės smulkmenos: nosinė, raktai, pinigai, šukos, religinės knygos. Šis eksponatas – kultūros paveldo vertybė, kuri pasakoja apie Mažosios Lietuvos istoriją, liudija apie iš kartos į kartą su meile perduodamas tradicijas, priešinimąsi germanizacijai, išdidžiai ir atkakliai puoselėtą lietuvišką tapatumą.
Rengėjas: Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Rekomenduojama: ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams
Edukacinė medžiaga skirta susipažinti su iš Šakių krašto kilusiais aviatoriais broliu ir sese - Antanina ir Jonu Liorentais, jų nuopelnais tarpukario Lietuvos aviacijos istorijoje.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams.
1949 m kovo 25-28 dienomis Sovietų Sąjunga, visose trijose Baltijos šalyse vykdė trėmimų operaciją, kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų muša“). Tą 1949 m. pavasarį iš Lietuvos į Krasnojarsko ir Irkutsko ir kitas SSRS sritis ištremta daugiau nei 32 tūkstančiai gyventojų iš visos Lietuvos. 2019 m. Zanavykų muziejus, bendradarbiaudamas su Vilniaus zanavykų bendrija ir jos pirmininku Kęstučiu Vaičiūnu, parengė parodą „Jie neturėjo grįžti…“, pasakojančią apie šiuos trėmimus mūsų krašte. Dalinamės su Jumis parodos turiniu. Kviečiame mokyklas naudotis šia medžiaga.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: besidomintiems fotografija, suaugusiems ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams.
Jonas Mačiulis-Maironis Sankt Peterburge gyveno 19 metų (1888-1909). Studijavo ir profesoriavo Sankt Peterburgo imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje. Bendradarbiavo leidžiant pirmą, legalų laikraštį lietuvių kalba Rusijoje „Lietuvių laikraštis“, kuris spausdintas Antano Smilgos spaustuvėje. Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčioje, Maironis šv. Mišių metu, į susirinkusius Maironis kreipdavosi lietuviškai. Poetas mėgo lankytis Sankt Peterburge vykusiose dailės parodose.
Artūras Jonauskas – fotografas, menininkas, kuris nuo 2002 m. naudoja įvairius fotografijos spausdinimo metodus kaip savo pasaulėžiūros raiškos instrumentą. Atgaivina senus ir kuria naujus alternatyvius fotografinio atvaizdo raiškos būdus, atrasdamas sąlyčio taškus su spausdintinės grafikos menu. Ypatinga šiandienos misija – aktualizuoti fototipijos spausdinimo būdą (collotype), kaip autoriaus saviraiškos priemonę.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: besidomintiems menu ir religija, suaugusiems ir mokyklinio amžiaus vaikams.
„Šventieji paveikslėliai“ arba „abrozdėliai“ (lenk. obraz – paveikslas) išpopuliarėjo XIX a., kai atsirado techninės galimybės spausdinti didelius jų kiekius. Paveikslėliai daugiausia buvo naudojami kaip priemonė įtvirtinant šventųjų kultą, taip pat ir kaip edukacinė priemonė. Dabar šie paveikslėliai – dažniausiai sentimentali relikvija, liudijanti mūsų senolių pamaldumą. Šiai virtualiai parodai atrinkta 16 Zanavykų muziejaus fonduose saugomų šventų paveikslėlių, kurie atspindi Zanavykijos žmonių religinio gyvenimo praktikas ir maldingumą. Kai kurios šių devocionalijų išgyveno karus, tremtis, ilgą laiką buvo saugomi maldaknygėse ir kitose knygose. Šventuosius paveikslėlius-korteles žmonės gaudavo įsijungę į Maldos apaštalavimo, Švenčiausiojo Sakramento broliją, Tretininkų ordiną ir kitas religines organizacijas. Tradiciniais tapę primicijoms skirti paveikslėliai tarpukario metais buvo spausdinami Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Sovietmečiu kunigystės šventimus gavusių kunigų primicijoms paminėti skirti paveikslėliai Lietuvoje buvo spausdinami nelegaliai (pogrindžio sąlygomis). Jie dažniausiai yra atspausdinti ant prastos kokybės popieriaus, tekstai pablukę, tačiau turinys aktualus. Juose kartais buvo aktualizuojamos ir patriotinės nuostatos, pvz., „Dievui, Bažnyčiai, Tėvynei!“ 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šventi naujosios kartos kunigų paveikslėliai dažniausiai buvo spausdinami Italijoje. Jie pasižymi leidybos kokybe ir povatikanine liturgijos dvasia išreikšta simbolika. Tai paveikslėliai su asmeniškomis dedikacijomis religinio gyvenimo progomis, ar maldingais atsidūsėjimais, kurie tiesiogiai atliepia paveikslėlio vaizdą: „Sopulingoji motina – Kentančių motinų paguoda.“ Išskirtinis eksponatas šioje parodoje yra paveikslėlis su Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atvaizdu ir pritvirtintu audinio gabalėliu, kuris buvo lietęs šventosios kūną ir pagal Bažnyčios tradiciją, laikomas III laipsnio relikvija.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: besidomintiems fotografija ir menu, suaugusiems ir moksleiviams.
Tautodailininkas ir fotomenininkas Alfonsas Zokas gimė 1929 m. Šakių rajono Slavikų valsčiaus Kriaučėnų kaimo amatininkų šeimoje. Sovietmečiu dirbo tuometinėje milicijoje, neakivaizdžiai studijavo N. Krupskajos vardo liaudies universitete Maskvoje. Laisvalaikiu domėjosi menu, pats tapydavo, piešdavo, droždavo iš medžio ir fotografuodavo. Nuo 1968 m. priklausė Tautodailininkų sąjungai, 1976 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. Šakių rajone buvo surengtos kelios jo tapybos darbų ir fotografijų parodos. A. Zokas buvo netipinė asmenybė. Daugelis jį prisimena kaip vienišių ir keistuolį, turėjusį išskirtinę išvaizdą, todėl lengvai atpažįstamą, bet taip niekieno iki galo ir nepažintą. Jis eksperimentuodavo su fotografija, pats gamindavo fotoaparatus, jais ir fotografuodavo. Daugelyje A. Zoko nuotraukų yra įamžinti gimtojo krašto vaizdai ir kasdienio gyvenimo akimirkos. Kai kuriose jis yra įsiamžinęs prie savo kūrinių, greta paminklų, pastatų, jam svarbių Šakių rajono vietų. Yra nuotraukų, kuriose matome fotografą kartu su jo draugais ir bičiuliais. Daugelis tokių nuotraukų labai primena šiuolaikines asmenukes. A. Zokas fotografijas kruopščiai aprašydavo, lyg būtų kalbėjęs šiuolaikinėmis grotažymėmis. Tuose aprašuose kasdienine leksika trumpai apibūdinama nuotraukose įamžinta vieta, išvardijami užfiksuoti objektai, apibūdinama užfiksuoto vaizdo nuotaika. A. Zokas mirė 2008 metais. Šiai virtualiai parodai atrinkta 18 jo fotodarbų ir dviejų jo padarytų fotoaparatų („Svajonė 75“ ir „Akiratis“) skaitmeniniai vaizdai.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: besidomintiems tautodaile, skulptūra, suaugusiems ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams.
Rokas Stepulaitis. Tautodailininkas, Šakių garbės pilietis. Gimė 1916 m. spalio 28 d. Sintautų valsčiaus Leopolės kaime. Šeimoje buvo dvyliktas vaikas. Sulaukęs 6 metų amžiaus, pradėjo lankyti Sintautų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Renkantis gyvenimo kelią Rokui Stepulaičiui didelę įtaką padarė jo dailės mokytojas J. Jasiūnas, kuris pastebėjęs jaunuolio gabumus menui, nuolat skatino jį lavintis šioje srityje. Kai baigė Šakių „Žiburio“ gimnaziją, buvo pašauktas atlikti karinę prievolę į Lietuvos kariuomenę. Jį nukreipė į Karo mokyklą. Studijas čia kartu su kitais XII laidos aspirantais baigė 1937 m. rugsėjo 15 d. Vėliau dirbo Vievio muitinėje Skirmantiškių pereinamojo punkto vedėju. 1941 m. vasarą, prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Sovietų sąjungos, R. Stepulaitis pasiliko Vilniuje, čia dirbo Vilniaus miesto valdyboje, išdavinėjo leidimus odai pirkti. 1944 m., artėjant frontui, jis nusprendė pasitraukti į Vokietiją. Apsistojo pabėgėlių stovykloje Haanau mieste, čia praleido daugiau negu dvejus metus. Stovykloje mokėsi anglų kalbos, nes buvo nusprendęs pasitraukti į Kanadą, kur gyveno jo sesuo ir brolis. Atvykęs į Kanadą, apsigyveno Barrie mieste. Čia jam teko dirbti įvairius darbus, daugiausia prie statybų, o laisvalaikiu meistraudavo: kurdavo medines skulptūras, droždavo bareljefus, tapydavo, rengdavo savo kūrybos parodas. Jo darbai dažniausiai būdavo eksponuojami Kanadoje. Įvairiuose konkursuose jis daug kartų yra buvęs pripažintas laureatu ir laimėjęs premijų. Būdamas išeivijoje aktyviai rėmė lietuvišką spaudą, organizacijas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais, o ekonominės blokados laikotarpiu Lietuvai padovanojo dalį santaupų. Didžiąją dalį savo kūrinių R. Stepulaitis yra padovanojęs Zanavykų muziejui. Jis yra skyręs lėšų ir šių kūrinių ekspozicijai įrengti bei kitoms muziejaus veikloms. R. Stepulaičiui yra suteiktas Zanavykų muziejaus garbės nario vardas, o 1996 m. už reikšmingą paramą puoselėjant ir saugant zanavykų krašto etninę kultūrą – Šakių miesto garbės piliečio vardas (toks vardas Šakių miesto istorijoje jam suteiktas pirmajam). R. Stepulaitis mirė 1998 m. liepos 27 d. Kanadoje, Berrie mieste.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: besidomintiems tautodaile, suaugusiems ir moksleiviams.
Tautodailininkė Elena Ruzgienė gimė 1921 m. Šakių apskrityje, Griškabūdžio valsčiuje. Kūrybinę veiklą pradėjo 1977 m., sulaukusi pensinio amžiaus. Autorė yra nutapiusi per 1 000 paveikslų. Nuo 1988 m. rengia savo darbų parodas ir dalyvauja rajoninėse bei respublikinėse tautodailės darbų parodose. E. Ruzgienė yra įvertinta daugybe apdovanojimų: Zanavykų muziejaus fonduose šiuo metu saugomi septyni E. Ruzgienės sukurti paveikslai. Penki iš jų – respublikinės parodos „Aukso vainikas“ nugalėtojai.
Rengėjas: Zanavykų muziejus
Rekomenduojama: besidomintiems etnografija, moksleiviams ir suaugusiems.
Ryškiausia ir savičiausia zanavykų išeiginio moterų kostiumo dalis – prijuostė. Liaudies tradicijoje ji sieta su moters padorumu ir vaisingumo siekiu. Zanavykų muziejuje saugoma šešiolika prijuosčių, kurios atspindi skirtingų laikmečių madą. Virtualioje parodoje pristatomos prijuostės pagamintos XIX a. II p.–XX a. 4–7 dešimtmečiais.
Rengėjas: Zanavykų muziejus