Pranešimai

Rugsėjo 24 d., 11.20-14.30
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Didžioji salė

Paveldą galime pažinti ne tik per konkretaus objekto tyrimus, bet ir jo pačių įvairiausių veiksnių ar kontekstų studijas – tokia nuostata grindžiami Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vykdomi kultūros paveldo tyrimai. Ja remiasi ir „Heritas“ lankytojams siūlomi šeši pranešimai. Pasitelkdami kultūros istorijos, antropologijos, atminties studijų ir kitas perspektyvas gvildensime kelias temas:

  • laisvės kovų paveldas ir okupacijų palikimas;
  • tautinių bendrijų paveldas;
  • pramonės ir susisiekimo paveldas.

Planuojami pranešimai:

Lietuvos nepriklausomybės kovų (1918–1920) atmintis ir memorializacija. Dr.  Kęstutis Kilinskas;

Istoriko akys, antropologo ausys: ar įmanoma į sovietinės okupacijos palikimą žiūrėti kitaip? Doc. Tomas Vaiseta;

Ikonų tapymas Lietuvoje po 1990 m.: ikonos sugrįžimas, tradicijų „išradimas“, nauji horizontai. Doc. Grigorijus Potašenko;

Karaimų paveldas Lietuvoje: tradicija, simboliai ir jų perskaitymas. Dr. Dovilė Troskovaitė;

Odė vėjui, arba kaip vėjas kūrė vėjo malūnus ir malūnininkystės tradicijas. Doc. Salvijus Kulevičius;

Istorinių kelių paveldas: palikimas, vertė ir įprasminimas. Dr. Tomas Čelkis.

„1933“ Siaurojo geležinkelio reliktai. Pasvalio rajonas. Aut. Salvijus Kulevičius, 2020 m.

Rugsėjo 24 d., 15.00-17.30
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Didžioji salė

Dėmesio - Pranšimų sekciją gyvai bus galima stebėti Heritas Youtube paskyroje.

2020 m. globalinė COVID-19 pandemija sutrikdė kultūros įstaigų bei organizacijų darbą visame pasaulyje, tačiau tuo pačiu ir paskatino skaitmeninio turinio kūrimą bei viešinimą, davė paspirtį technologijų tobulinimui ir panaudojimui kuriant aukštos kokybės e-paslaugas bei e-produktus.

Atminties institucijos, pagrindinės kultūros paveldo objektų saugotojos ir pasakojimų apie juos kūrėjos, prisitaikydamos prie pasikeitusios realybės susiduria su naujais iššūkiais. Tačiau tai kartu ir nepaprasta galimybė naujai pristatyti paveldą, suburti platesnę jo vartotojų bendruomenę.

Apie iššūkius ir pergales skaitmeninant kultūros paveldo objektus kviečiame padiskutuoti su keturiais pranešimų sekcijos dalyviais:

Juozu Markausku (Baltijos audiovizualinių archyvų taryba, Lietuva)
„Skaitmeninių išteklių valdymas“

Dr. Trilce Navarrete (Roterdamo Erasmus universitetas, Nyderlandai)
„Kaip skatinti pakartotinį kolekcijų panaudojimą?“

Niels Bjørn Friis (Odensės miesto muziejus, Danija)
„Kultūra ir komercija – kultūros paveldo komercializacija. Prekinio ženklo nuosavybė“

Erik Lillebråten (Norvegijos kultūros paveldo fondas, Norvegija)
„Išsaugojimas per naudojimą. Norvegijos paveldo fondas“

Pranešimų sekciją moderuoja dr. Rima Cicėnienė (Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuva).

15.10-15.40

Juozas Markauskas (Baltijos audiovizualinių archyvų taryba, Lietuva)

Skaitmeniniai ištekliai dažniausiai turi įprastinėms muziejų, archyvų ar kitų kultūros organizacijų kolekcijoms būdingų bruožu, tačiau tam, kad kolekcija būtų tinkamai pristatyta ir suprasta jos naudotojų – reikalingos papildomos skaitmeninės priemonės. Sėkmingas kolekcijų valdymas yra neatsiejamas nuo metaduomenų aprašo, naudojamų informacinių technologijų sprendimų. Tiek suskaitmenintų, tiek ir skaitmeninėje aplinkoje sukurtų kultūros objektų kiekis nepaliaujamai didėja, o tai tampa nemenku iššūkiu juos tvarkyti, surasti, keistis ir dalintis. Vis daugiau institucijų ir organizacijų pradeda naudoti „Wiki Foundation“ kuriamais ir plėtojamais sprendimais, kurie leidžia sėkmingai susieti skirtingas kolekcijas bei pasiekti plačią naudotojų auditoriją internete.

Juozas Markaukas konsultuoja ir padeda organizacijoms įgyvendinti skaitmeninio turinio tvarkymo ir sklaidos projektus. Yra įgyvendinęs projektus kartu su LR Kultūros ministerija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Europeana, Britų biblioteka. Šiuo metu yra LR Kultūros ministerijos skaitmeninimo tarybos narys bei Baltijos Audiovizualiniu Archyvų tarybos prezidentas.

15.40-16.10

Trilce Navarrete (Roterdamo Erasmus universitetas, Nyderlandai) 

Siekdamos didesnio išteklių našumo ir paslaugų efektyvumo, paveldo institucijos svarsto galimybę naudoti skaitmeninius pakaitalus. Apie tai lengva kalbėti, tačiau sunku padaryti, nes daugelis skaitmeninių internetinių kolekcijų lieka nenaudojamos. Šiame pranešime pagrindinis dėmesys bus skiriamas Olandijos kūrėjų kolekcijų pakartotinio panaudojimo tyrimui, kuriame remiamasi ankstesniu studentų ir tyrėjų tyrimu. Tyrimo duomenimis, dėmesys skiriamas 5 bendroms sritims: skaitmeniniams įgūdžiams, santykiams su bendruomene, įkvėpimo skatinimui, išteklių naudojimui ir ilgalaikiam planui.

Pagrindinė prielaida yra ta, kad paveldo institucijos visuomenės naudojimui kuria žinių infrastruktūrą, kuriai būtini suderinti veiksmai. Ši žinių infrastruktūra – iš esmės yra bendras turtas, kuriame dalyvavimas ir įsitraukimas pildo bendrą žinių fondą, tačiau reikalauja saugojimo ir rūpesčio, kad išliktų. Pakartotinis kolekcijų naudojimas stiprina bendros nuosavybės jausmą ir išteklių vertės suvokimą.  

Trilce Navarrete – skaitmeninio paveldo ekonominių ir istorinių aspektų specialistė. Jos moksliniuose tyrimuose ekonomikos, paveldo ir informacijos mokslo teorijos apjungiamos siekiant suprasti taikant skaitmenines technologijas vykstančius skaitmeninio paveldo pateikimo, platinimo ir vartojimo pokyčius. Jos moksliniuose tyrimuose nagrinėjami paslaugų kaštai, vertės, nauda ir naujovės ypatingą dėmesį skiriant atvirųjų duomenų ir dirbtinio intelekto vaidmeniui. Navarrete buvo atsakinga už pirmąją Nyderlandų skaitmeninių muziejų ekonominės ir istorinės raidos studiją. Šiuo metu Erasmus universitete ji dėsto kultūros ekonomiką. Navarrete yra Europos muziejų statistikos grupės (EGMUS) narė, Tarptautinės muziejų tarybos Tarptautinio dokumentacijos komiteto (CIDOC) valdybos narė, Lotynų Amerikos šalių darbo grupės (DOMINO) pirmininkė, asociacijos „Cultural Economics International“ (ACEI) valdybos narė ir nuolatinė įvairių muziejininkystės programų visame pasaulyje kviestinė dėstytoja. Ji prisidėjo kuriant Europos skaitmeninio paveldo statistiką (ENUMERATE), konsultavo kuriant ir vertinant (nacionalines) skaitmenines infrastruktūras, bendradarbiavo keliuose Europos finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose, įskaitant RICHES, Virtualųjį multimodalinį muziejų (ViMM) bei „Piliečių paveldą“. Navarrete – tinklaraščio „Ekonomistai kalba apie meną“ ir internetinių seminarų serijos „Kultūros ekonomika“ bendraautorė. 

16.10-16.40

Niels Bjørn Friis (Odensės miesto muziejus, Danija) 

Visa H.C. Anderseno kūryba – jo pasakos, novelės, poezija, karpiniai, piešiniai ir dekupažas – yra prieinama visuomenei, o tai kelia didžiulių problemų dėl prekės ženklo apsaugos ir komercializacijos. Nuo 2018 metų Odense miesto muziejai kartu su „BARC Scandinavia“ dirba siekdami, kad mūsų kūriniams būtų taikomos licencijos, ir vystydami prekių ženklo partnerystę siekia šių bendrųjų tikslų:

- per nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą plėtoti H.C. Anderseno prekės ženklą.

- stiprinti muziejų turimą H.C. Andersen prekės ženklo nuosavybę.

-  kūrybiniame darbe kurti naujus H.C. Anderseno vertės produktus ir istorijas ​​bei kūrybinę praktiką.

- įprasminti kūrinius ir jų poveikį.

H.C. Andersenas gyvas tiek skaitytojų, tiek aistringų profesionalų mintyse, kurie jaučia, jog jų darbui artimi H.C. Anderseno kūriniai ir vertybės. Bendradarbiaudami su partneriais, savo darbu tyrinėjame ir saugome vertybes, ​​kurias atspindi Andersenas ir jo darbai, naujai auditorijai prikeliame jį naujose vietose ir produktuose, demonstruojame tolesnį Anderseno ir jo bei jo istorijų vertybių aktualumą. Sukūrėme bendrovėms, partneriams, dizaineriams ir menininkams skirtą H.C. Anderseno bendruomenę. Bendruomenės dėmesio centre – stulbinamas H.C. Anderseno gebėjimas parodyti mums žavesį ten, kur niekas kitas jo nemato, įžvelgti daiktų ir medžiagų žaismą bei didybę net ir mažiausiuose dalykuose.

Niels Bjørn Friis, Odense miesto muziejų tarptautinės veiklos ir ryšių kuratorius ir vadovas. Pastaruosius 4 metus per partnerystes, bendradarbiavimą ir parodas aktyvai dalyvauju vystant ir stiprinant H.C. Anderseno prekės ženklą ir muziejų tarptautinį žinomumą, daug dėmesio skiriant Kinijai, Korėjai ir Japonijai.

16.40-17.10

Erik Lillebråten (Norvegijos kultūros paveldo fondas, Norvegija) 

Norvegijos paveldo fondas, bendradarbiaudamas su komerciniais ir viešojo sektoriaus partneriais, visoje Norvegijoje vykdo praktinius projektus. Norvegijos paveldo fondo nariais yra ne tik asmenys; tai – visos šalies mastu veikiantis bendradarbiaujančių vietos savivaldos institucijų ir verslo tinklas. Šis fondas yra Europos „Nostra“ kompetencijos klubo (Excellence Club) narys, gavęs du tarptautinius prizus už išskirtinę savo darbo kokybę.

2012 metais Norvegijos paveldo fondas gavo Europos Komisijos švietimo ir mokymo didįjį prizą (pirmoji šiuo prizu apdovanota Norvegijos organizacija) ir Europos „Nostra“ ketvirtos kategorijos prizą už švietimą, mokymą ir informuotumo didinimą. Abu apdovanojimai skirti už Norvegijos paveldo fondo kampaniją „sutvarkyk paveldo objektą“. Šioje kampanijoje 23 000 vaikų ir jaunuolių dalyvavo daugiau nei 1000 projektų. Paveldo mokykla – www.kulturarvskulen.no – pristatyta 2018 metais, kai šventėme savo 25 metų jubiliejų. Ji buvo pristatyta kaip mūsų dovana visoms Norvegijos pradinėms ir pagrindinėms mokykloms, kad ja naudotųsi ir moksleiviai, ir mokytojai.

Paveldo mokykla paremta nacionaliniais švietimo tikslais (læringsmål) ir per skirtingas užduotis pristato įvairias mūsų paveldo dalis. Kai kurios veiklos paremtos vaikams ir jaunimui pažįstamais skaitmeniniais įrankiais, pavyzdžiui, „Minecraft“ ir „Kahoot“.

Erik Lillebråten, Norvegijos paveldo fondas (Norsk Kulturarv) – labdaros fondas, siekiantis per tvarų naudojimą prisidėti prie Norvegijos kultūros paveldo išsaugojimo.

Fondo moto: IŠSAUGOJIMAS PER NAUDOJIMĄ.