KULTŪROS PAVELDO CENTRAS renka materialiąją kultūros paveldo išraišką apibūdinančią, fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją, ją kaupia, tikslina ir sistemina; atlieka istorinius ir fizinius tyrimus (išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus), susijusius su kultūros paveldu, bei kaupia, tvarko ir rengia su tuo susijusius dokumentus ir informaciją; vykdo specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą.

Birželio 10 d. 11:00-18:00

Birželio 11 d. 12:00-13:00

VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS FAKULTETAS veikia kultūros paveldo studijų, tyrimų ir sklaidos laukuose. Nuo 2003 m. sėkmingai vykdoma Paveldosaugos magistro studijų programa, orientuota į kultūros paveldo administravimo ir perteikimo specialistų, paveldo tyrėjų rengimą. Fakulteto mokslininkai gvildena paveldo teorijos, paveldo ir atminties, paveldosaugos istorijos klausimus, atlieka archeologinius, istorinius bei kompleksinius kultūros paveldo objektų ir vietovių tyrimus. Bendradarbiaujant su paveldosaugos įstaigomis, muziejais ir kitomis institucijomis, pasitelkiant vietos bendruomenes įgyvendinami paveldo sklaidos ir atgaivinimo projektai.

2023 m. Heritas festivalyje Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į pranešimų sekciją „Istorijos apie kultūros paveldą“. Norint geriau suvokti kultūros paveldą tenka išmanyti ne tik jį patį, bet ir platesnius kontekstus. Kviečiam į tokių platesnių horizontų, pasitelkiant kultūros istorijos, atminties studijų, muzeologines ir kitas perspektyvas, pažinimą. Taip pat pristatysime kvalifikacijos tobulinimo kursus „Ekspertai – specialistams“.

Heritas lankytojams siūlomi septyni pranešimai:

• Senovinių pastatų architektūrinės konstrukcijos / Jakovas Mendelevičius;
• Vilniaus gubernijos architektas Nikolajus Čaginas: tarp kūrybos ir tarnybos / Dalia Vitkauskaitė;
• Vietos dvasia ir vietos muziejai – kartu ar atskirai? / Rūta Šermukšnytė;
• Lėstovkos, podrušnikai ir barzdoti vyrai: Lietuvos sentikių paveldo tyrimų klausimai / Agnė Ropytė;
• Geležinkeliukas, arba siaurasis geležinkelis: vietos ir didžiosios istorijos / Rokas Stuogis;
• Nepažintas Lietuvos paveldas: tarpukario modernių kaimo sodybų istorinė perspektyva ir palikimo iššūkiai / Vigilija Pilkauskienė;
• Pirmasis pasaulinis karas atminties kultūroje ir pavelde: nuo pokyčių tarptautiniu mastu iki siekio suprasti ir atsiminti Lietuvoje / Teodoras Žukas.

Birželio 11 d. 11:30-15:00

MEDINĖS MIESTO ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS - atvira ir autentiška erdvė Vilniuje, puoselėjanti medinę architektūrą mieste. Įsikūręs istoriniame XIX a. pabaigoje pastatytame mediniame name Užupyje, muziejus siekia burti, sudominti ir padrąsinti medinių namų gyventojus bei šios tvarios, jaukios architektūros mylėtojus.

Medinės miesto architektūros muziejus pristato naujas edukacines dirbtuves vaikams "Mažasis architektas". Projektuosime mikro namus ir jaunieji architektai turės nuspręsti, kas svarbiausia ir privalo būti net ir pačiame mažiausiame name - dvigulė lova, knygų spinta, o gal mylimiausias fotelis? 

Birželio 10 d. 11:00-13:00

Birželio 11 d. 15:00-16:00

VšĮ „DINGĘS ŠTETLAS" - ŠEDUVOS ŽYDŲ ISTORIJOS MUZIEJUS. Kultūros paveldo festivalio „Heritas“ dalyvių erdvėje Švenčionėliuose pirmąkart dalyvaus  VšĮ ,,Dingęs Štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejus. Shadov, Gruzd, Svintsyan, Kupeshok, Malat – tai yra tik maža dalis ir šiandien egzistuojančių Lietuvos miestelių, kuriuose iki Holokausto gyveno skaitlingos žydų bendruomenės, kūrusios įdomų, visavertį ir unikalų gyvenimą  miesteliuose, kuriuos vadiname štetlais. Štetlas jidiš kalboje yra žodžio štot, reiškiančio miestą, mažybinė forma.  Birželio 10 d. kviečiame susitikti ir susipažinti su štetlu, kaip reiškiniu, plačiau.  Susitikimo su muziejaus kolektyvu metu bus galima pasiklausyti pasakojimo apie Šeduvos štetlą, pamėginti supinti šventinę žydų pynutę - chalą, užrašyti savo vardą hebrajiškai, padengti iškilmingai Šabo vakarienei skirtą stalą,  išmėginti savo žinias apie žydų istoriją ir virtuvę.  Mažuosius festivalio lankytojus kviesime sukurti jų svajonių miestelį Naujai statomas muziejus Šeduvoje lankytojams duris atvers 2024 m., o kol kas Jūsų laukiame kultūros paveldo festivalyje „Heritas“.

Įdomias istorijas iš Šeduvos štetlo ir daugiau informacijos apie projektą rasite muziejaus svetainėje  Dingęs štetlas (lostshtetl.lt) ir FB: Dingęs Štetlas | Seduva | Facebook

Pamatyti kaip atrodo muziejus šiandien ir virtualiai pasivaikščioti po unikalios architektūros pastato statybvietę galima paspaudus nuorodą: Facebook

Birželio 10 d. 13:00-15:00

UAB „ŠIAURINIS TAŠKAS". Nuo 2013 m. veikianti geodezijos ir kadastrinių darbų vykdytoja UAB „Šiaurinis taškas“ 2019 m. pradeda teikti vieną moderniausių ir tiksliausių geodezinių paslaugų – 3D lazerinį skenavimą. Keičiantis ir didėjant mūsų klientų poreikiams, tobulėja ir prisitaiko mūsų teikiamos paslaugos. Nuolatos atsinaujiname, ieškome kokybiškesnių ir greitesnių būdų užduotims atlikti. Didžiuojamės kolektyvu – jo patirtis, atsidavimas darbui ir smalsumas stiprina Jūsų pasitikėjimą mūsų paslaugomis. Mums patinka tai, ką darome. Į naują 3D lazerinio skenavimo rinką ateiname norėdami suteikti architektui – laisvę kurti, projektuotojui – projektuoti, o mes pasirengę pasirūpinti situacijos matavimais, apdorojimu ir gautų duomenų analize.

Birželio 10 d. 11:00-18:00

Birželio 11 d. 11:00-17:00

MB FABRILIS STUDIUM. Medinė architektūra – ypač jautrus Lietuvos kraštovaizdžio elementas, atspindintis mūsų protėvių gyvenimo būdą, buitį bei savastį. „Fabrilis Studium“ puoselėja tradicinį dailidystės amatą atsakingai rinkdamiesi restauravimo metodus, tyrinėdami ir fiksuodami senųjų meistrų darbus, puošybą bei konstrukcijų jungtis, rinkdamiesi medžiagas restauravimo procese. Pritaikant pastatus šiuolaikiniams poreikiams, kyla nemaža iššūkių, todėl ypač atsakingai tenka vertinti naujas medžiagas, metodus. Sukaupta ilgametė patirtis, darbas komandoje, atsakingumas ir požiūris į medinės architektūros trapumą šiuolaikinės architektūros kontekste “Fabrilis Studium“ komandai leidžia pasiekti gerų rezultatų kaip darbų atlikime, taip ir bendravime su užsakovais. 

Jūsų “Fabrilis Studium” komanda

Birželio 10 d. 15:00-17:00

Birželio 11 d. 11:00-13:00

RIMVYDAS LAUŽIKAS, ANŽELIKA LAUŽIKIENĖ. GAMINIMAS IŠ LAUKINIŲ AUGALŲ. Lietuvoje turime ne vieną laukinį augalą, naudojamą maistui. Ir tai ne vien visiems įprasti grybai ar riešutai. Nemažą maistui naudojamų augalų dalį (nuo pat proistorinių laikų) sudarė laukinių augalų šaknys ir - ypač - lapai. Istoriniais laikais lietuviai garsėjo kaip lapinių augalų valgytojai. Populiariausias lapinis patiekalas - be abejo - buvo barščiai, mėgti tiek valstiečių namuose, tiek didikų ir valdovų rūmuose. Seniausi buvo verdami iš lankinkų barščių lapų. Vėlesni - iš batvinių. Laikui bėgant kultūriniai augalai išstūmė laukinius į gastronominės kultūros pakraštį. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais dominavo maistas iš lauko, tvarto, daržo. O miškas (laukiniai augalai) liko tam atvejui, kai "kultūringo" maisto pritrūkdavę. Į virtuves laukiniai augalai sugrįžo tik XIX amžiuje. Tam sąlygas sukūrė pasikeitusi, palankesnė "laukiniams" ingredientams, dietetika ir gamtai artimo "lietuvio-pagonio" įvaizdį išplatinusi romantizmo kultūra. Šių įdėjų įkvėptas vilnietis kuchmistras  Janas Szyttleris XIX amžiaus pirmojoje pusėje eksperimentavo, siekdamas įtraukti laukinius ingredientus į ano meto aukštąją virtuvę. Edukacijos metu kalbėsimės apie laukinių augalų naudojimą maistui Lietuvos gastronomijos istorijoje. Taip pat gaminsime ir ragausime dilgėlių sriubą, pagal autentišką Jano Szyttlerio 1837 metų receptą.

Birželio 10 d. 14:00-17:00

VŠĮ EIK ART - meno kūrėjų iniciatyva, kurios tikslas – kurti filmus bei arti kitus meno ir kultūros dirvonus. EIK ART kartu su Medinės miesto architektūros muziejumi bei bendruomenė MIŠKO UOSTAS pristato Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo, menininko Algimanto Aleksandravičiaus darbų parodą „276  žingsniai link EUROPOS“. Paroda pasakoja apie stiklinių dangoraižių pavėsyje išlikusias medines Vilniaus Šnipiškes – pastatus, kiemus, gyvenimus.

Birželio 10-11 d., Švenčionėlių parkelyje, Vilniaus g. 30

DŪMŲ FABRIKAS - degustacinis baras, parodų, koncertų, spektaklių, kultūrinių bei privačių renginių erdvė. Šiose dirbtuvėse mūsų meistras, aludaris Artūras Masiliauskas, suteiks galimybę pažinti tradicinės aludarystės meną, giliau pažvelgti į namų aludarystės istoriją Lietuvos kultūros ir tradicijų kontekste. Nuo ugnies, akmenų, medinių indų, iki apynių ir miežių - kviečiame gyvai prisiliesti prie lietuviško alaus meistrystės tradicijos.

Birželio 10 d. 11:00-18:00

Alaus virimo edukacija: birželio 11 d. 11:00-17:00

ATVIROSIOS FOTOGRAFIJOS DIRBTUVĖS IR NO-COLOR-STUDIO (BESPALVĖ STUDIJA). Atvirosios fotografijos dirbtuvės (AFD) dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir projektuose, tyrinėja senuosius fotografijos procesus ir spausdina, puoselėja ir pristato visuomenei fotografijos amatą. Fotografija ir alternatyvūs fotoprocesai paprastai, smagiai, šiltai ir įdomiai - renginiams, entuziastams ir kūrybiniams procesams. Patirkime fotografijos stebuklą kartu! 

Atviros fotografijos dirbtuvės pristato seminarą „Fotografija senoviniu būdu“

No-Color-Studio (Bespalvė Studija) - tai eksperimentinės analoginės fotografijos iniciatyva. Studija dalyvauja projektuose įamžindami dalyvių portretus didelio formato dumpline kamera ir pasitelkiant cheminius fotografinius procesus, šiuos portretus dovanoja dalyviams vos per 15 minučių. Visas kadro išgavimo procesas vyksta portabilioje fotolaboratorijoje ir proceso metu galima matyti kaip nuotrauka išryškėja.

Birželio 10 d. 11:00-18:00

Birželio 11 d. 11:00-17:00

VŠĮ KELIAUTOJŲ NAMELIAI - tai tvarumo, bendruomeniškumo ir paramos principais kuriamas namelių tinklas Lietuvoje, atviras visiems keliautojams. Pristatymo metu sužinosite, kaip tinklas sieks kurti pagarbų požiūrį į tradicinę medinę architektūrą, kas restauruos ir prižiūrės šias pastoges, ir kokiu būdu dalimi bendruomenės galės tapti kiekvienas norintis.

VšĮ Keliautojų nameliai pristato paskaitą "Keliautojų nameliai - be langų negerai"

Birželio 11 d. 16:30-17:00

VILNIAUS ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS. ŠIAUDINIŲ SODŲ RIŠIMO EDUKACIJA. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia išmokti rišti šiaudinius sodus ir tokiu būdu prisiliesti prie tradicijos, kurios nominacinė paraiška yra pateikta UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, miestu, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Sodai būdavo rišami vestuvėms, krikštynoms, kalendorinių švenčių proga ir kabinami virš stalo, tikintis, kad namuose ir santykyje su pasauliu bei savimi vyraus darna.

Šie dirbiniai veriami ant siūlo iš sausų šiaudų ir gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos. Trapūs geometriniai tūriai sukasi ir skleidžia gerą energiją, paprastus žemiškus burtus, verčia pakelti akis aukštyn, kad juose pamatytume darną Visatos ir Žmogaus. Tradicija, kuri išliko tik iš vieno žmogaus perduodant kitam – tokie yra šiaudiniai sodai. Tradicija, kurią ruošiamasi įtraukti į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie sodų rišimo tradiciją, išmoks paruošti šiaudus ir surišti iš jų nedidelį klasikinės formos sodą. Vilniaus etninės kultūros centras supažindina etninės kultūros puoselėtojus su lietuvių tradicijomis, papročiais, tradiciniais amatais, muzika, tautosaka. Centras nuolat organizuoja šiaudinių sodų rišimo dirbtuves, siekiant supažindinti, tęsti ir išsaugoti šį meditatyvų užsiėmimą, reikalaujantį susikaupimo, kruopštumo, architektūrinio mąstymo bei vedančio prie ypatingo rezultato. Dalyvaukite Vilniuje praktiniuose užsiėmimuose ir čia pat patys gyvai pažinkite senolių kultūrą!

Birželio 11 d. 13:00-15:00

„FIXUS MOBILIS". Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupė „FIXUS Mobilis” aktyviai rūpinasi, kad Lietuvos kultūros paveldo objektai neprarastų pulso! FIXUS specialistų komandos mobiliosiomis dirbtuvėmis keliauja po visa šalį, atlieka kultūros paveldo pastatų apžiūras, nedidelius priežiūros darbus bei konsultuoja objektų valdytojus aktualiais klausimais. „FIXUS Mobilis“ skatina nuolat prižiūrėti pastatus, nes tai užkerta kelią didelėms problemoms ateityje ir taip išsaugoma daugiau autentiškų pastatų elementų, sutaupoma laiko bei pinigų. Daugelį priežiūros darbų gali nesudėtingai atlikti patys objektų valdytojai, tačiau dažnai kyla klausimai, nuo ko pradėti, ką ir kaip daryti? Nežinantiems ar abejojantiems į pagalbą skuba „FIXUS Mobilis“!  

„FIXUS Mobilis“ specialistai festivalio „Heritas’23: (Pa)tirk paveldą!“ metu mielai atsakys į visus Jūsų klausimus apie istorinių statinių priežiūrą ir tvarkybą. Taip pat paveldo objektų valdytojams vyks ir individualios konsultacijos, per kurias „FIXUS Mobilis” specialistai apsilankys Jūsų pastate ir į klausimus atsakys konkrečiame objekte. Norintiems dalyvauti būtina išankstinė registracija štai čia. 

„FIXUS Mobilis“ festivalio metu kviečia į praktinius mokymus, kuriuose sužinosite, kaip tinkamai atlikti pastato apžiūrą ir identifikuoti jo pažeidimus, rasite atsakymus į Jums rūpimus klausimus apie skardinės stogo dangos priežiūrą bei praktiškai išmoksite, kaip laikinai užtaisyti joje atsiradusius defektus. Specialistai taip pat dalinsis žiniomis apie medinių pastato elementų priežiūrą – išmoksite, kaip juos tinkamai perdažyti, per praktinius mokymus susipažinsite su medinių langų priežiūros subtilybėmis. FIXUS kviečia į mokymus atsinešti savo pastatų langus, tačiau jei lango neturėsite, ne problema – FIXUS mielai jį paskolins. Kol tėveliai mokysis prevencinės priežiūros ypatumų, mažieji „Heritas“ lankytojai galės tapti tikrais menininkais–polichromijos ekspertais smagiose kūrybinėse dirbtuvėse vaikams. Be to, visi festivalio lankytojai galės gyvai apžiūrėti FIXUS autobusiuką – mobiliąsias dirbtuves, kuriomis specialistai lanko kultūros paveldo objektus visoje Lietuvoje!

Birželio 10 d. 11:00-18:00

Birželio 11 d. 11:00-17:00

RATKUTĖS DIRBTUVĖLĖS. Esu keramikė tautodailininkė Rita Kazlienė (Ratkutė) iš Molėtų. Savo keramikoje stengiuosi atvaizduoti supančios gamtos sodresnius atspalvius ir pateikti naujas formas. Kūryba - tai mano laisvalaikis, meditacija ... Autorinė keramika interjerui ir buičiai. Keramikos istorija apima net ne šimtmečius – tūkstantmečius, moliniai dirbiniai bei indai lydi žmogų nuo pačios civilizacijų vystymosi pradžios. Tą patį galima pasakyti ir apie įvairias molinės figūrėles. Senovės tautų supratimu iš molio nulipdytos figūrėlės, molio švilpynės - tai ne tik žaislai. Anaiptol, tokie dirbiniai praėjusias laikais turėjo gilią sakralinę, mitologinę reikšmę. Įvairios molio figūrėlės būdavo vertinamos kaip tam tikri talismanai, o molio švilpynėms būdavo priskiriamos magiškos galios. Buvo tikima, jog švilpimu galima apsisaugoti nuo blogio, atbaidyti piktąsias dvasias. Nors ir nėra tiksliai žinoma kada konkrečiai atsirado pirmieji molio švilpukai, tačiau nekyla jokių abejonių, jog jie turėjo apeiginę paskirtį ir buvo svarbus senovės ritualų atributas. Švilpynių panaudojimas įvairiose ritualuose bei šventėse istoriškai siejamas su žemės ūkio darbų ciklu; su pavasario šventėmis ir derliaus nuėmimo laikotarpiu. Molio švilpynės būna labai skirtingų pavidalų – pradedant tokiomis, kurios savo forma primena paprastą tuščiavidurį pyragėlį, pasižymintį giliu, akustiniu garsu ir baigiant sudėtingomis plastinėmis kompozicijomis, apjungiančiomis žmonių, gyvūnų, paukščių figūras. Švilpynei dažniausiai būdingas ryškus, skambus garsas, iš jos išgaunami vienas arba keli garso tonai. Švilpynės formą ir garsą apriboja tiktai jos kūrėjo fantazija bei meistriškumas. Lipdant švilpynes tradiciškai buvo imamas tas pats molis, kuris būdavo naudojamas ir kitiems puodžiaus gaminiams žiesti. Švilpynes dažniausiai lipdydavo moterys, vaikai arba jau senyvo amžiaus puodžius.

Birželio 10 d. 17:00-18:00

TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS REŠKUTĖNUOSE. TRADICINIŲ MIELINIŲ BANDELIŲ KEPIMO EDUKACIJA. Reškutėnų tradicinių amatų centras veiklą pradėjo 2015 metais. Centras puoselėja šiuos tradicinius amatus: audimo, juostų pynimo, verpimo, mezgimo, medžio drožybos, kepimo, margučių marginimo, sodų rišimo, vilnos ir milo vėlimo ir puodininkystės. Nalšios muziejaus struktūrinis padalinys – Amatų centras vienija tradicinius amatininkus, meistrus, mokymo programų kūrėjus. Reškutėnų tradicinių amatų centre vykdomi šie kulinarinio paveldo  edukaciniai užsiėmimai:

 „Tradicinės šventinės bulkos kepimas“;

 „Tradicinės bulvinės babkos kepimas“;

 „Tradicinės paucienės kepimas“;

   „Mielinių bandelių „skarelių“ kepimas“;

 „Mielinių bandelių „pynučių“ kepimas“

Festivalyje bus vykdomos “Mielinių bandelių “pynučių” dvi  edukacinės programos. Dalyviai susipažins su tautinio paveldo produkto kepimu (naudojamomis žaliavomis, įrankiais, mielinių bandelių "pynučių” paruošimu ir kepimo procesu Imituojamoje senovinėje duonkepėje krosnyje). Edukacijas ves sertifikuota meistrė Janė Petkūnienė.

Birželio 11 d. 11:00-13:00 ir 15:00-17:00

VILNIAUS MUZIEJUS. POVILAS ANDRIUS STEPAVIČIUS. GELEŽINKELIO LINIJOJE PASLĖPTA RYTŲ LIETUVOS ISTORIJA. Povilas Andrius Stepavičius - Vilniaus muziejaus rinkinio kuratorius-tyrėjas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas, Vilniaus tyrinėtojas ir Vilniaus krašto fanas. Dėka XIX a. viduryje nutiesto geležinkelio šiandien galime pasiekti žymiausius rytų Lietuvos miestus ir miestelius. Turmantas, Dūkštas, Ignalina, Švenčionėliai, Pabradė, Skersabaliais, Bezdonys ir kiti yra bėgiais sujungti su Vilniumi, o pastarasis kadaise buvo sujungtas su didžiaisiais to meto miestais - Sankt-Peterburgu ir Varšuva. Naujoji komunikacijos priemonė ne tik pagyvino šių rytų Lietuvos gyvenviečių ekonomiką, bet ir leido joms augti ir pritraukti daugiau gyventojų, vystyti turizmą. Geležinkelis ilgam laikui pakeitė kraštovaizdį ir amžiams įsirašė į Lietuvos kultūros istoriją. Tačiau kaip “perskaityti" geležinkelyje paslėptą rytų Lietuvos istoriją? Kokius praeities reliktus ir paveldo objektus galime pamatyti keliaudami traukiniu pro vagono langą ar išlipę kurioje nors traukinių stotyje? Kas išliko, o kas nebepasiekė mūsų dienų? Šiuos klausimus visuomet kėliau keliaudamas traukinio maršrutu Vilnius-Ignalina, o dabar savo paskaitos metu kviesiu ir jus pakeliauti šia geležinkelio linija ir pamėginsiu įrodyti, kad sėdint vagone prie lango ar išlipus beveik bet kuriame sustojime tikrai yra ką pamatyti!

Birželio 11 d. 11:00-11:30

MB "ARCHEOLOGINIAI PROJEKTAI". MANTAS DAUBARAS. 3D SKENAVIMO TECHNOLOGIJOS PRITAIKYMAS ARCHEOLOGINIUOSE TYRIMUOSE. Mantas Daubaras, MB "Archeologiniai projektai" direktorius. 2022-2023 m. vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus J. Jasinskio g. 2, Vilniuje buvo aptikti gerai išlikę kelių raidos etapų miesto nuotekų valymo stoties mūrai. Tradiciniais archeologijos lauko tyrimų metodais tokios apimties bei plano mūrai yra labai sunkiai fiksuojami bei aprašomi, todėl į pagalbą buvo pasitelkti 3D skenavimo technologija, kurios pagalba aptikti architektūriniai fragmentai buvo užfiksuoti realioje erdvėje centimetriniu tikslumu ir įgalino šią informaciją ne tik išsaugoti taškų debesies formatu amžinai, bet ir sukurti vizualizacijas, kurios tampa tikrąja viešąja archeologija (angl. public archaeology).

Birželio 11 d. 15:00-15:30

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS - Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos institucija, kuri prižiūri ir tvarko kultūros vertybes, veda kultūros paveldo apskaitą, pristato kultūros paveldą visuomenei.

Kultūros paveldo departamentas kviečia konsultuotis šiais klausimais:

kultūros paveldo objektų tyrimai ir jų rūšys;

kultūros paveldo objektų priežiūra, tvarkyba ir finansavimas;

kultūros paveldo objektų inventorizavimas ir apskaita;

tyrimų ir tvarkybos darbų kompensavimo galimybės;

Europos paveldo dienų renginiai;

Taip pat Jūsų lauks žaidimas, kurio metu galėsite laimėti vertingų kultūros paveldui skirtų leidinių!