Paroda „Heritas“ pristato seminarų programą – skatins pasinerti į kultūros paveldo detektyvus ir atskleis bendruomenių vaidmenį paveldo išsaugojime

Antroji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“ kviečia lankytojus į parodos metu, gegužės 3-4 d., veiksiančią seminarų erdvę! Čia kultūros paveldo apsaugos srityje dirbantys specialistai ir paveldo išsaugojimu suinteresuotos bendruomenės dalinsis įžvalgomis aktualiais kultūros paveldo klausimais. Šiemet lektoriai pranešimus pristatys temomis „Kultūros paveldas – bendruomenės reikalas“ ir „Kultūros paveldo detektyvai“.

Pirmoji tema pabrėžia glaudų bendruomenių ir kultūros paveldo ryšį – kaip paveldas suburia skirtingas bendruomenes, suteikia joms identitetą bei kokią didelę galią bendruomenės turi paveldo įveiklinime ir išsaugojime. Šiai temai skirti penktadienio plenariniai pranešimai. Viename jų Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai prof. dr. Marija Drėmaitė ir docentas dr. Salvijus Kulevičius aptars besikeičiančią paveldo paradigmą, profesionalų ir bendruomenių vaidmenį šiuolaikinėje paveldosaugoje, galimybes įtraukti bendruomenes į paveldo valdymą. Pranešėjai kvies  diskutuoti, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp bendruomenių, paveldo specialistų ir miesto plėtros bei kokios yra šiuolaikinio paveldosaugininko užduotys ir atsakomybės. Teorinę pranešimo dalį papildys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendrai su paveldosaugos institucijomis ir vietos bendruomenėmis vykdytų projektų patirčių ir rezultatų pristatymas.

Praktines bendruomenių įtraukimo galimybes į paveldo išsaugojimo procesus per savanorišką veiklą plenarinių pranešimų sekcijoje pristatys Europos paveldo savanorių organizacijos „European Heritage Volunteers“ direktorius dr. Bert Ludwig. Pranešėjas, aptardamas gerosios praktikos pavyzdžius Europoje, kvies įsitikinti, kad savanorystė gali būti tinkama priemonė skirtingų kategorijų paveldo objektams išsaugoti bei puikus būdas didinti vietos gyventojų ir savivaldos institucijų sąmoningumą kultūros paveldo išsaugojimo svarbos klausimu. Pranešime bus pristatytas tarptautinis „European Heritage Volunteers“ projektas „Sharing Heritage – Sharing Engagement“ („Bendras paveldas – bendri įsipareigojimai“), kuriame šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja daugiau nei trisdešimt partnerių iš šešiolikos Europos valstybių.

Šeštadienį bendruomenių ir paveldo temą plėtos diskusijos apie dabarties bendruomenių santykį su skirtingų praeities epochų ir bendruomenių palikimu – kodėl (ir ar tikrai) vietos bendruomenėms jis yra svetimas, ir kas turėtų rūpintis šio paveldo išsaugojimu? Lietuvos žydų bendruomenės paveldosaugininkas Martynas Užpelkis aptars Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimo problemas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, istorikas dr. Tomas Vaiseta pristatys vietos bendruomenių santykio su sovietinių karių palaidojimo vietomis problematiką. Architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Viltė Janušauskaitė papasakos, kaip susiformavo ir kito Vilniaus Lazdynų ir Žirmūnų mikrorajonų bendruomenių požiūris į jų gyvenamąją aplinką, koks ir kodėl susiformavo bendruomenės narių santykis su formaliu paveldo objekto statusu.

Antrojoje šiai temai skirtoje šeštadienio sekcijoje bus aptariami įrankiai, įgalinantys bendruomenes prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo, pristatomos gerosios praktikos. ICOMOS tarptautinio istorinių miestų ir kaimų komiteto prezidentas, Europa Nostra tarybos narys dr. Claus-Peter Echter pristatys bendruomenių įsitraukimo į paveldosaugos procesus praktines perspektyvas. Kultūros paveldo ekspertė, menotyrininkė dr. Margarita Janušonienė supažindins su paveldo suburtos bendruomenės, asociacijos Olita-Olrany, nuveiktais darbais aktualizuojant pietų Lietuvos inžinerinį paveldą bei Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos veikla išsaugant tarpukariu statytą mokyklą. Parodos erdvės šeimininkai – Ramintojos bendruomenė, atstovaujama kun. Algirdo Toliato, Eglės Rudminaitės, Lauros Kairienės ir Žanetos Poškuvienės, pristatys savo vizijas, veiklą ir pasiekimus, atgaivinant Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią.

Antroji seminarų tema – „Kultūros paveldo detektyvai“, dedikuota aktualiems praėjusių metų kultūros paveldo atradimams, inovacijoms technologijų ir tyrimų srityse, jų pristatymui visuomenei. Šios temos penktadienio sekcijoje apsilankyti kviečiami visi, besidomintys šiuolaikine meistryste ir senaisiais amatais. Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentų restauratorė, Vilniaus knygrišių gildijos narė Ieva Rusteikaitė papasakos, kas yra knygrišystės archeologijas, koks yra profesionalių dokumentų restauratorių darbas, kaip su juo susijęs knygrišystės amatas bei kaip išsaugoti šio amato žinias. Įmonės „Glashütte Lamberts“ – vienos paskutiniųjų pasaulyje pūsto rankų darbo stiklo lakštų gamintojos – atstovas Peter Schöffel papasakos apie šio stiklo tradicinį gamybos būdą ir panaudos galimybes. Fotografas, senųjų fotografinių procesų tyrinėtojas ir rekonstruktorius Gintas Kavoliūnas aptars fotografinių atspaudų atpažįstamumo ir identifikavimo problematiką bei šiuo metu vykdomus XIX a. fotografijų atspaudų tyrimus.

Viena iš dviejų  temos „Kultūros paveldo detektyvai“ šeštadienio seminarų sekcijų skirta senojo Vilniaus, šiais metais švenčiančio 25-tąjį įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą jubiliejų, istorijoms. Sienų tapybos restauratorė Indrė Valkiūnienė pristatys naujausius Vilniaus universiteto Joachimo Lelevelio salės sienų tapybos tyrimus ir restauravimo koncepciją, o VšĮ Archeologijos centro archeologės Dovilė Baltramiejūnaitė ir Monika Žėkaitė dalinsis 2017-2018 m. vykdytų Aukštutinės pilies (Gedimino kalno) archeologinių tyrimų atradimais. Vilniaus universiteto mokslininkai: Archeologijos katedros vedėjas, archeologas prof. (HP) dr. Albinas Kuncevičius, antropologė dr. Justina Kozakaitė, istorikas dr. Martynas Jakulis ir restauratorė Vytautė Lukšėnienė seminaro dalyvius supažindins su 2015-2016 m. universiteto atliktų istorinių, archeologinių ir antropologinių Vilniaus bazilijonų Švč. Trejybės cerkvės kriptos XVIII a. palaidojimų tyrimų rezultatais.

Antrojoje šios temos šeštadienio seminarų sekcijoje laukiami visi, besidomintys istoriniais interjerais ir norintys sužinoti šios srities paveldo tyrimų naujienas. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė, dailės istorikė dr. Dalia Klajumienė atskleis, kokios dekoratyvinių grindų mados vyravo XIX–XX a. interjeruose, dr. Alantė Valtaitė-Gagač kvies pažinti sietynų su žalčio/gyvatės formos šakomis paveldą, o menotyrininkė, Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė aptars aukcionų namų vaidmenį išsaugant ir naujam gyvenimui prikeliant kultūros vertybes.

„Heritas“ kviečia visus parodos lankytojus į nemokamus seminarus gegužės 3-4 d. buv. Vilniaus augustinų vienuolyne, Savičiaus g. 17. „Heritas“ seminarų erdvė atvira kiekvienam besidominčiam!

Daugiau informacijos apie „Heritas“ bei pilna parodos programa –  www.heritas.lt/programa

 

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *