Paveldo naujienos

Apie parodą Heritas LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“

Pirmoji Heritas paroda vyko gegužės 18-19 d., Ramintojos bažnyčioje, Vilniuje. Laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“ rasite trumpą reportažą apie parodą, veiklą ir apie tai, kas yra Heritas.

LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“ – reportažai apie Heritas 2018 ir mūsų draugus Hotel PACAI. Žiūrėkite ČIA.

Paveldas vaikams

Istorijos ir kultūros paveldo lobių paieškos įtraukia visą šeimą

Artėjant vasaros atostogų metui, vaikus auginančioms šeimoms tradiciškai ir neišvengiamai iškyla vaikų laisvalaikio ir užimtumo klausimas – kaip įdomiai ir kokybiškai užpildyti vaikų laisvą laiką, kad jie galėtų ne tik pailsėti ir pasiruošti ateinantiems mokslo metams, bet ir įgytų naujų žinių, įgūdžių ir potyrių. 2018 – ieji paskelbti Europos kultūros paveldo metais ir tai puiki proga atkreipti didesnį dėmesį į vaikų edukaciją apie paveldą, susipažįstant su paveldu, jį tyrinėjant ir kuriant. Įkvepiantiems įspūdžiams dažnai nebūtinos tolimos kelionės į egzotiškus kraštus. „Ameriką atrasti“ galima ir savo kieme ar mieste, o atradimo džiaugsmu pasidalijus su šeima ir artimiausiais žmonėmis, jis tampa kelis kartus didesnis.

Nuotrauka: VšĮ„Gatvės gyvos“

Augant vaikui – plečiasi ir pažinimo ratas

Vaiko asmenybės vystymuisi ir pasaulio pažinimo etapams įvairiais amžiaus tarpsniais būdingi skirtingi bruožai. Štai trimetis gali tėvų nesuskaičiuojamą daugybę kartų paklausti „kas čia?“, rodydamas į tą patį daiktą, keturmečiams nuolat kyla klausimas „kodėl?“, penkiamečiai jau domisi „kam tai reikalinga?“, „kaip tai veikia?“, vėliau klausimai apie vaikus supančią aplinką ir vykstančius reiškinius tampa vis sudėtingesni, kol tam tikru momentu paauglystėje pasiekia tašką, kai nebeįdomu niekas, ką pasakoja suaugę. Kad šis tarpsnis netruktų ilgai, reikėtų nuolat, jau nuo ankstyvos vaikystės, ugdyti vaiko smalsumą, alkį žinioms, norą tyrinėti, pažinti ir kurti. Savo šalies ir giminės istorijos, paveldo vertybių pažinimas yra išties dėkinga sritis, kurią tyrinėdami vaikai kartu su savo tėvais gali patirti daug naujų ir tarpusavio ryšį stiprinančių potyrių.

Pagal apibendrintą kitų šalių ir Lietuvos paveldo edukatorių sukauptą patirtį, rekomenduojama vaiko žinias paveldo srityje pradėti kaupti remiantis „koncentrinių ratų“ principu nuo artimiausios vaiko aplinkos – jo namų ir šeimos, mokyklos (kuri ir pati gali būti istorinis pastatas) ir einant tolyn iki kaimo, miestelio, miesto, regiono, valstybės, Europos ir pasaulio paveldo objektų bei vietovių Lietuvoje ir užsienyje lankymo ir pažinimo. Kiek vyresnio amžiaus vaikai galėtų rengti projektus ar būti skatinami tapti gidais įvairių renginių metu vietos bendruomenei pristatant savo gyvenamojo miesto rajono, miestelio, gyvenvietės, konkretaus paminklo ar objekto (bažnyčios, dvaro sodybos, parko, kapinių, mitologinių, archeologinių ir memorialinių vietų, išlikusių tarpukario pastatų ir t.t.) istoriją, ją susiejant su valstybės ir pasaulio istoriniais įvykiais. Vyresniųjų klasių moksleiviai jau galėtų lankyti savo bendraamžius kito etnografinio regiono mokykloje, susipažinti su jo etnokultūriniais ypatumais ir papročiais. Kelionių metu galėtų būti lankomos nacionalinio, europinio ir UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo vietovės Lietuvoje. (Čepaitienė R., Mikailienė Ž. Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams. – V.: Didakta, 2017 – p.66-67). Apsilankius miesto, regiono ar valstybiniuose muziejuose, nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų ir turizmo informacijos centruose, o taip pat ir pasišnekėjus su seneliais, vyresniais giminaičiais, apsirūpinus žemėlapiais ir kitais tyrinėjimams reikalingais „prietaisais“ galima leistis į neužmirštamą kelionę ieškant paveldo paslapčių.


Nuotrauka: aut. Robertas Ožalinskas

Paroda „Heritas“ pakvies į atradimų kelionę su visa šeima

Vaikų psichologai ir ugdymo specialistai vieningai sutaria, kad kokybiškai kartu su tėvais leidžiamas laikas yra viena svarbiausių vaiko, kaip savarankiškos, kūrybiškos, atsakingos asmenybės formavimo sąlygų. Tyrinėdami, kurdami, atrasdami naujus dalykus kartu su vaiku, vėl išgyvendami senai pamirštus potyrius, iš naujo „užauga“ ir tėvai. Tokiu būdu paveldo tyrinėjimų ekspedicijos gali tapti puikiu šeimą vienijančiu užsiėmimu, kurių metu ne tik įgyjama naujų žinių, bet ir ugdomas vaiko gebėjimas įveikti iššūkius, kūrybiškai spręsti problemas, išmokti pažinti ir suprasti savo jausmus, o tėvai gali pamatyti ir geriau suprasti, ką ir kaip vaikas galvoja, kas jam svarbu ir įdomu.

Galimybę kiekvienam vaikui ir suaugusiajam pasijusti tyrinėtoju, restauratoriumi, skultoriumi, archeologu, architektu, dailide, inžinieriumi, statytoju ar tiesiog kūrėju suteiks gegužės 18-19 dienomis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15) vyksianti tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda “Heritas”. Visuomenei bus atvira visa bažnyčios ir jos kiemo erdvė, kur kultūros paveldo išsaugojimo srityje dirbančios įmonės ir meistrai pristatys savo veiklą, veiks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos vaikams, viešos paskaitos ir seminarai, diskusijos. Į parodos siūlomas edukacines veiklas įvairaus amžiaus vaikams puikiai galės įsitraukti ir visa šeima, kuri, kaip komanda, bus kviečiama dalyvauti įvairiose rungtyse, tėvai galės pagelbėti savo atžaloms realizuojant jų kūrybinius sumanymus, o ir patys neabejotinai atras naujų ir įdomių dalykų.

Galimybė susirungti azartiškose „Gatvės gyvos vaikams“ rungtyse

Parodos metu savo vykdomas veiklas vaikams pristatys VšĮ „Gatvės gyvos“. Anot įstaigos vadovės Viktorijos Bružaitės, „gyvas prisilietimas prie istorijos daug giliau įsitvirtina vaikų atmintyje, nes vien vadovėliai ir teorinės žinios negali atskleisti viso istorijos žavesio, o įprastas gido pasakojimas ekskursijose vaikams greitai pabosta. Todėl mūsų tikslas – pateikti Lietuvos istorijos įvykius vaiko ritmu ir žvilgsniu“. „Gatvės gyvos vaikams“ rengia istorines – kultūrines dienos stovyklas, kurių programose integruotos ekskursijos, apsilankymai kultūros paveldo objektuose, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, degustacijos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Rengiamos ir specialiai vaikams pritaikytos ekskursijos, kuriose gido pasakojimą papildo įvairios užduotys, žaidimai ir kiti interaktyvūs elementai. „Gatvės gyvos vaikams“ parodoje „Heritas“ kvies šeimas pasitikrinti savo žinias protmūšyje apie Vilniaus, kurio pastatai ir gatvės slepia daugybę įdomiausių faktų ir istorijų, paveldą, taip pat susirungti Gedimino bokšto statymo čempionate, o abiejų varžybų nugalėtojų lauks puikūs prizai – bilietai į „Gatvės gyvos vaikams“ ekskursijas.

Per kūrybą – apie architektūros ir archeologijos įdomybes

Bažnyčios kiemo Laisvalaikio erdvėje veiks architektų Gabrielės ir Antano Šarkauskų (Š A atelier), kurie šiuo metu yra „Pelkių paviljono“ Venecijos architektūros bienalėje kūrybinės komandos nariai, vedamos vaikų edukacinės architektūros dirbtuvės. Jų metu vaikai turės galimybę žaidimo forma mokytis įvairių eksperimentavimo su erdvėmis būdų, sieks atrasti naujų formų santykį su istorine aplinka. Anot dirbtuvių vadovų, suteikiant galimybę vaikams patiems pasijusti architektais, žadinamas jų smalsumas, lavinamas vaikų pastabumas aplinkai, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas, parodant, kad suvienijus jėgas ir pasitelkus vaizduotę galima sukurti nuostabių dalykų.

Nuotrauka: „Š A atelier“

„Žaislų muziejus“ įtrauks visą šeimą į paslapčių kupiną ir nepaprastai įdomų archeologijos pasaulį. „Savo edukacinėse programose siekiame suteikti kiekvienam dalyvaujančiajam nuostabų atradimo džiaugsmą, pažadinti tyrinėtojo instinktą, o tuo pačiu ir suteikti žinių apie tai, kaip dirba archeologai, ko jie ieško, kaip atpažįsta surastus daiktus ir kam reikalinga archeologija apskritai“ – sako Žaislų muziejaus įkūrėja Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė.


Nuotrauka: „Žaislų muziejus“

Pasivaikščiojimas kurti kviečiančiame „Stebuklingame miške“

Gamtos darželis „Po smilgom“ kvies vaikus su tėveliais pasivaikščioti po „Stebuklingą mišką“, kuriame stebuklus bus galima sukurti ir patiems. „Vaikams siūlysime pinti draugystės apyrankes, gaminti magnetukus, veiks nykštukų dirbtuvėlės, kur galima bus pasigaminti nykštuką ir lovelę, staliuką, kėdutę jam – viską, ką pasiūlys jūsų vaizduotė. Juk nykštukų ir mitinių būtybių pasaulyje gali nutikti bet kas. Patiems mažiausiems kūrybinius sumanymus įgyvendinti galės padėti tėveliai, o vyresnieji su užduotimis puikiai susidoros ir patys. Miške bus galima užsukti ir į palapinę, kurioje sekamos pasakos, o jų klausyti verta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Pasakos – lyg praeities aidas mūsų pasąmonėje, mūsų papročių ir tradicijų atspindys ir paveldo lobynas, kuris lavina, moko, žadina fantaziją ir vaizduotę“ – sako „Stebuklingo miško“ šeimininkė Milda Jankauskienė.

 
Nuotrauka: gamtos darželis „Po smilgom“

Galimybė prisiliesti prie senųjų amatų, restauravimo ir medžio statybos technologijų

Parodos organizatoriai į Kūrybinių dirbtuvių erdvę surinko gausų būrį tradicinius amatus, dailidystę puoselėjančių meistrų, išmanančių ir restauravimo dalykus, kurie dvi dienas nuo ryto iki vakaro su visais besidominčiais dalinsis savo meistrystės paslaptimis ir suteiks galimybę patiems lankytojams pažinti bei kurti. Lietuvos liaudies buities muziejus, Medžio meistrų draugija ir „Jautmalkės lėpis“ pristatys stalystės bei dailidystės dirbtuves, kurių erdvėje visi, net ir mažiausieji šeimos nariai, galės savo akimis pamatyti ir savo rankomis surinkti medinio namo maketą. Meistras Artūras Šuliokas mokys krosnies statymo ir koklių dėliojimo meno, „Vilniaus kalviai“ demonstruos tradicinius kalvystės įrankius ir darbus. Veiks istorinių architektūrinių spalvų laboratorija, kur lankytojai galės iš natūralių pigmentų maišyti ir kurti spalvas, išmėginti tinkavimo darbus, sudalyvauti kolektyvinėje „Mr. Clay“ lipdymo molio tinku veikloje. Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedra pristatys dirbtinio storasluoksnio marmuro ir skaljolos meno, stiuko lipdybos ir gipso liejimo kūrybines dirbtuves, LDM P. Gudyno restauravimo centras siūlys susipažinti su auksavimo – seniausios dekoravimo technikos – subtilybėmis, paveikslų retušavimo praktika, keramikos ir tekstilės restauravimu.

Parodos „Heritas“ lankymas nemokamas ir atviras visiems besidomintiems. Tai puiki proga visai šeimai pasinerti į bendrus kūrybinius ieškojimus, daugiau sužinoti apie turiningo ir aktyvaus vaikų laisvalaikio galimybes, skatinti vaikus pažinti, atrasti ir suprasti. Ir kas žino, galbūt užaugę jie patys taps architektūros, kultūros, literatūros, meno ir kitų sričių šedevrų, kuriuos kaip paveldo vertybes vertins, saugos ir puoselės jau ateinančios kartos, kūrėjais.

Daugiau informacijos apie parodą ir joje siūlomas kūrybines dirbtuves vaikams ir visai šeimai www.heritas.lt

Straipsnį parengė: Milda Petrokaitė

Patarimai

Paveldėtos vertybės medinėse kaimo sodybose: kodėl ir kaip jas reikia tvarkyti, prižiūrėti ir saugoti

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės ir panašūs dalykai, kurie įprastai nėra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas, mūsų tapatumo ir savasties pagrindas, kuriame atsispindi šimtmečiais gyvavusios gyvenimo tradicijos, istorinės atminties ženklai, kartų ir giminių ryšiai. Liesdami rąstų sienose paliktas laiko ir meistrų darbo žymes, patys atnaujindami senelio rankomis pagamintas ąžuolines duris ar drožinėtas langines, galime geriausiai pajausti asmeninį ryšį su mūsų šalies ir savo giminės istorija, įnešti indėlį į bendro kultūrinio identiteto ir tradicijų išsaugojimą.

Senos sodybos priežiūra ar jos atnaujinimas dažnai atrodo sudėtingas, daug laiko ir investicijų reikalaujantis užsiėmimas. Tačiau tinkamai įvertinus statinių būklę ir iš anksto susiplanavus reikalingus darbus, tai gali tapti puikiu laisvalaikio praleidimo būdu, teikiančiu atokvėpį darnoje su gamta ir gilinančiu ryšį tarp skirtingų kartų, kuomet prie senelių statytų namų, jų puoselėtos sodybų aplinkos turi galimybę prisiliesti ir trečioji ar ketvirtoji karta – vaikaičiai ir provaikaičiai. Taigi, kokie darbai yra svarbiausi, kaip teisingai juos atlikti, kaip sukurti patogias sąlygas gyvenimui kartu išsaugant medinės architektūros savitumą, tikrumą ir jos dvasią.

Pirmas darbas – išmokti „susikalbėti“ su namu ir suvokti jo vertę

Pagrindinis sodybos pastatas – gyvenamasis namas –kaimo sodybose būdavo statomas iš medžio. Medis – ypatinga medžiaga, kuri nuolat kinta, reaguoja į aplinkos pokyčius, juda, traukiasi, plečiasi, lyg gyvas organizmas. „Labai svarbu pajausti statinį, suprasti kaip ir kodėl jis atsirado ir keitėsi, išmokti skaityti medžio rievėse paliktus laiko ženklus. Toks santykis neįgyjamas per vieną dieną, tapus sodybos savininku, jam, kaip ir žmogiškiesiems ryšiams, reikalingas laikas, rūpestis, atsakomybė“ – patarimais iš savo ilgametės medinių namų restauravimo patirties dalijasi dailidystės amatą daug metų puoselėjantis meistras Saulius Sakalas. Išmokus susikalbėti su namu ir jo aplinka, bus daug lengviau jį prižiūrėti, išsiugdyti pastabumą ir pajausti, kur namui skauda, kol vos matomi įbrėžimai neišplito į sunkiai gydomas žaizdas. Kaip teigia architektė dr.Rasa Bertašiūtė, imantis medinio namo priežiūros ir tvarkymo darbų, visų pirma būtina suvokti paveldo vertę (istorinę, architektūrinę, menotyrinę) ir nustatyti, ką būtina išsaugoti. Taip pat reikia įvertinti esančių pažeidimų pobūdį, apimtis bei priežastis ir atitinkamai susiplanuoti darbus: išsiaiškinti neatidėliotinus, kad būtų išvengta grėsmingų pokyčių (pvz., prakiurusio stogo, lietvamzdžių, latakų tvarkymas) ir tolesnius darbus, kurių metu būtų panaikinti per laiką įvykę pakitimai, atnaujinti sunykę elementai (pvz. sienų perdažymas, langų sutvarkymas). Anot tyrinėtojos, kuo mažiau keičiame seną pastatą, tuo daugiau išsaugome ir perduodame informacijos ateities kartoms (Bertašiūtė R. Kaip prižiūrėti ir tvarkyti medinį pastatą// Medinio namo priežiūra: metodinis leidinys. – V.:Dailininkų sąjungos leidykla artseria, 2016 – p.15).

Tvirti pamatai ir tvarkingas stogas – namo ilgaamžiškumo garantas

Kaip žmogui batai ir kepurė, taip namui pamatas ir stogas yra svarbiausi norint tinkamai pasirūpinti sveikata ir ilgiau gyventi. Labiausiai namo sveikatos būklei kenkia drėgmė, kuri atsiranda dėl gruntinių vandenų, lietaus, sniego poveikio, blogo patalpų vėdinimo. Drėgmės paveikta mediena tampa lengvai pažeidžiama, atsiranda puvėsis, pelėsis, grybelis, o patenka ji į namą esant nekokybiškiems pamatams ir netinkamai sutvarkytam stogui. Imantis tvarkymo darbų, visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar aplink namą yra pakankamas vandens nuolydis, ar pamatuose nėra matomų įtrūkių, plyšių, nubyrėjusio tinko, pasvirusių, įlinkusių, išsipūtusių vietų, ar jie vietomis nėra pasmegę. Tai dažniausiai pasitaikantys pamatų pažeidimai, dėl kurių laikui bėgant apatiniai sienojai ima liestis su žeme, įgauna drėgmės ir pradeda pūti. „Norint pašalinti tokio tipo namo pažeidimus, greičiausiai neišvengsite namo „svėrimo“ procedūros, kuomet namas sutvirtinamas ir pakeliamas specialiais keltuvais, pataisomi ir paaukštinami seni pamatai arba sumūrijami nauji, ant pamatų dedamas drėgmę izoliuojančios medžiagos sluoksnis, o ant pamatų esantys supuvę sienojai ar jų dalys keičiamos atitinkamai paruoštais naujais“ – pasakoja UAB „Jautmalkės lėpis“, užsiimančios senų namų restauravimu, direktorius Laimonas Bartkus, savo darbinėje praktikoje „pasvėręs“ jau ne vieną namą. Tinkamai pasirūpinus namo „kojomis“, kad tvirtai ir sausai stovėtų ant žemės, reikia skirti dėmesio jo apsaugai nuo lietaus ir sniego – įvertinti stogo būklę. Dėmesį reikia atkreipti į tai, ar nėra matomų stogo dangos pažeidimų, ar nesimato drėgmės požymių stogą laikančiose konstrukcijose (gegnės, grebėstai), ar gerai užsandarintas kraigas, stogo kraštai ties kaminais, kitose lūžio vietose, ar tinkamai pritvirtinti, neįtrūkę lietvamzdžiai, o jais nutekantis vanduo netykšta ant pamatų ir sienų. Dažnai pamirštamas net ir toks, atrodytų, elementarus darbas, kaip lietvamzdžių ir latakų valymas nuo prikritusių lapų ir šiukšlių, o laiku neatlikta ši procedūra gali pridaryti nemenkų rūpesčių.  Kalbant apie rimtesnį darbą – susidėvėjusios stogo dangos keitimą – galimybių yra daug ir įvairių, o sprendimų pasirinkimas priklauso nuo šeimininkų matomos sodybos vizijos, stogo būklės, finansinių galimybių. Tačiau yra keletas svarbiausių principų, kurių architektė Rasa Bertašiūtė pataria laikytis visiems. Visų pirma – tai senos stogo konstrukcijos išsaugojimas ar pakartojimas, nes originali stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastatų architektūrinį vaizdą, kuris laikomas paveldo vertybe. Taip pat svarbu priimant sprendimus dėl stogo dangos išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai, o tam reikia kruopščiai paskaičiuoti laikančiųjų konstrukcijų techninius duomenis (Bertašiūtė R. Ten pat – p.25).

Namo sienų priežiūra

Dažniausiai pažeisti būna apatiniai namo sienojai, kuriuos galima atnaujinti ar pakeisti atliekant pamatų restauravimo darbus. Tačiau būtina skirti dėmesio ir kitų namo sienojų būklei, jie juk taip pat nuolat veikiami lietaus, sniego, vėjo ir saulės ir per ilgesnį laiką neišvengiamai atsiranda jų pažeidimų (dažniau pietinėje namo pusėje, taip pat rąstų sujungimo vietose). Svarbu įvertinti pažeidimų laipsnį: jeigu jis nedidelis, užtenka pakeisti tik dalį sienojo, jeigu labiau nukentėjusi vien išorinė rąsto dalis, galima tik ją ir pakeisti, o jeigu pažeidimai tokie, dėl kurių kyla pavojus namo konstrukcijai ir saugumui, reikia sienojus keisti naujais. Daugeliui etnografinės sodybos entuziastų maloniausias akiai turbūt autentiškas natūralių rąstų namo vaizdas, tačiau siekiant namą pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimo būdui, kuomet norima daugiau komforto ir patogesnių gyvenimo sąlygų, galimi įvairūs rastų „aprengimo“ būdai. Namo apkalimo ir sienų šiltinimo variacijų spektras labai platus, todėl prieš apsisprendžiant kaip atlikti darbus, kokias medžiagas naudoti pravartu išsamiau pasigilinti į įvairias šių darbų subtilybes.

Jeigu tvirtinant pamatus, dengiant stogą ar keičiant sienojus sunku apsieiti be profesionalių meistrų pagalbos ar specialios literatūros studijavimo, smulkesnius renovavimo darbus, tokius kaip durų ar senų langų remontas, tvorų, vartų, šulinių, pavėsinių ir kitų mažosios architektūros detalių atnaujinimas, galima atlikti ir patiems!

Straipsnį parengė: Milda Petrokaitė.

Nuotraukos: UAB „Jautmalkės lėpis“.

Kiti renginiai

© Copyright - Heritas