Naujienos

Erika Kielė: Paveldas siejamas su kiekvienu iš mūsų – paveldėtoju

Atrasti, mokytis ir dalintis. Šie raktažodžiai tapo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos įgyvendinamo Erasmus+ projekto „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ moto. Projekto metu norima susipažinti su nacionaliniu ir kitų šalių kultūros paveldu, pasakoti ir dalintis istorijomis, kurios apjungia įvairias kultūros ir mokymosi visą gyvenimą sritis.

Ne mažiau svarbu semtis idėjų ir patirties iš profesionalų, nestokojančių originalių sprendimų kultūros paveldo komunikacijoje. Kodėl kultūros paveldas – jautri tema? Kaip kultūros paveldą pristatyti visiems suprantama kalba ir burti bendruomenes? Apie tai kalbame su VšĮ Heritas LT vadove, mokslų daktare Erika Kiele.

*Pašnekovės itin laukėme tarptautinio kraštotyros projekto mokymų metu, tačiau paskelbus karantiną ir renginius perkėlus ramesniems laikams, suskubome pakalbinti nuotoliniu būdu.

Kultūros paveldas yra mūsų šaknys, tai mūsų, kaip tautos, veidas ir identitetas. Juk visa tai, kas mus supa, yra kultūros paveldas ir nesvarbu, ar mes kalbame apie architektūrinius paminklus, kraštovaizdį, ar apie mūsų turtingą kalbą, papročius – juk visa tai ir formuoja mūsų tautos identitetą ir tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, koks jis bus ateityje. Kaip mes perduosime kultūros paveldą ateities kartoms, ką išsaugosime ir ką, deja, prarasime. Kultūros paveldas mane traukia savo istoriniais sluoksniais – neatrastais, paslėptais, giliais. Sluoksniais, kurie paprastai nėra matomi vizualiai, o tik įsigilinus ir susipažinus su istorija. Tik pažinę istoriją, atradę atsakymus į klausimus, kodėl vienas ar kitas paviršius šiuo metu atrodo taip, o ne kitaip; kas čia įvyko; kada, suprasime, kodėl šiandien vienas ar kitas pastatas atrodo būtent taip. Sienos slepia daugybę paslapčių, jos kaip filmas – tyrinėjant atrandi neįtikėčiausių istorijų. Juk visos jos yra susijusios su mumis, žmonėmis, kurie tuo objektu, nesvarbu, ar tai būtų paveikslas, ar dvaras, ar butas senamiestyje, naudojosi, kurie jį kūrė tokį, koks yra dabar. Kultūros paveldas yra labai plati sąvoka, glaudžiai susijusi su kiekvienu iš mūsų – paveldėtoju.

Mano nuomone, kultūros paveldo srityje inovatyvių sprendimų tikrai trūksta. Taip, vis atsiranda atskirų iniciatyvų, tačiau labai trūksta tarpdisciplininio bendradarbiavimo tarp paveldo specialistų, architektų, menininkų, meistrų, bendruomenių, paveldo entuziastų ir kitų sričių atstovų, kurie kartu sukuria įdomiausius projektus. Labai džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvoje tokių iniciatyvų bei įtraukiančių projektų vis daugėja. Tačiau vis dar trūksta inovatyvių sprendimų, kurie burtų bendruomenes ir skatintų rūpintis paveldu kartu. Juk paveldas yra visų mūsų atsakomybė ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokią aplinką išsaugosime ir perduosime ateities kartoms. Deja, paveldo srityje dažnai naudojami neįtraukiantys metodai, renginiai būna skirti siauroms grupėms, o paveldo apsaugoje yra tikrai nemažai spragų. Džiugu tai, kad vis daugėja specialistų ir entuziastų, projektų ir iniciatyvų, kur apie tai kalbama, diskutuojama ir kartu ieškomi sprendimai, kad paveldas būtų pristatomas kiek kitaip, nei įprasta.

Mano nuomone, nėra skirtumo, kurios grupės bendruomenę bandoma burti. Bendruomenę sieja bendri interesai, idėjos, siekiai, todėl svarbiausia, kad susibūrusi bendruomenė judėtų viena kryptimi, tikėtų visa širdimi tuo, ką daro ir kartu augtų, tobulėtų padedami bendruomenės narių. Profesionalų bendruomenė turi šiek tiek daugiau rėmų, skirtingų požiūrių, kurie susiklostė per profesinę praktiką, ideologiją. O entuziastai – laisviau interpretuoja juos supantį paveldą, nes dažnai turi mažiau žinių apie kultūros paveldo apsaugos sistemą, nėra susidūrę su tiek „uždarytų durų“, kiek profesionalai. Todėl profesionalai dažnai būna kiek nusivylę susiklosčiusia situacija, manydami, kad nieko negalima pakeisti. Todėl entuziastų ir profesionalų bendruomenė yra puiki simbiozė, kurioje atsiranda kultūros paveldo srityje taip reikalingos iniciatyvos bei idėjos. Buriant bendruomenę labai svarbu teisingai komunikuoti ir konkrečiai apsibrėžti, kodėl bendruomenė yra kuriama, kokią pridėtinę vertę ji kuria.

Heritas vadiname iniciatyva „iš apačios“. Tai – savanoriška pilietinė iniciatyva, kuri buria įvairiausių sričių atstovus, specialistus ir entuziastus, kuriems rūpi kultūros paveldas ir jo ateitis. Čia siekiama teigiamų pokyčių paveldo išsaugojime plačiąja prasme, tad ieškome įvairiausių kampų, kaip kultūros paveldą pristatyti taip, kad būtų lengviau suprasti, kaip jis išsaugojamas ir kiek jėgų į tai dedama. Heritas renginiuose ir projektuose viskas pristatoma per patirtį ir pažinimą, kad kiekvienas atėjęs galėtų pamatyti, kiek daug žmonių dirba ir stengiasi, kad kultūros paveldas išliktų, kaip atrodo jų kasdienis darbas ir galėtų pasikonsultuoti jiems aktualiais klausimais. Tuo pačiu, stengiamės apie kultūros paveldą kalbėti visuomenei suprantama kalba ir paskatinti rūpintis kultūros paveldu šiandien, kad jis išliktų ateičiai. Taip pat skatiname seno pritaikymą naujam – kiekvienas iš mūsų turime įvairiausių daiktų, kurie mums, mūsų šeimai yra brangūs ir norime juos išsaugoti – ar tai būtų prosenelių nuotraukos, ar močiutės skara. Todėl siekiame kultūros paveldą pristatyti – per asmeninę patirtį, nes prisilietus prie procesų daug paprasčiau suprasti, kodėl siekiama išsaugoti kultūros paveldą, kad ir apie kokią jo formą kalbėtume.

Heritas yra skirtas visuomenei ir profesionalams skirtingais pjūviais. Visuomenei atrasti, suprasti ir prisidėti prie paveldo išsaugojimo, o profesionalams – tapti labiau matomiems, pasiekiamiems tų, kam jų pagalba yra reikalinga. Taip pat Heritas – įkvėpimo erdvė tiek specialistams, tiek kultūros paveldo savininkams, nes čia yra puiki erdvė dalintis savo patirtimi, mokytis vieniems iš kitų, susipažinti su kolegų darbais, patirtimi ir atrasti atsakymus į kylančius klausimus.

Dėl situacijos Lietuvoje ir pasaulyje teko ramesniems laikams perkelti daugybę kultūros renginių. Tarp jų ir kultūros paveldo festivalis „Heritas: Įkrauk paveldą! | Heritas’20: Recharge the Heritage“. Pasidalinkite, kaip gimė idėja sukurti tokį renginį ir kuo ateityje žadate stebinti festivalio svečius?

Kultūros paveldas yra jautri tema, tad ir viešų renginių, skirtų visuomenei, kuriuose žmonės galėtų susipažinti su specialistais, įstaigomis, kurios dirba šioje srityje ir tiesiog išsiaiškinti, paprastai, žmonių kalba, kaip jiems elgtis su paveldo objektais, nėra. Tad Heritas metu siekiame suburti visą spektrą specialistų, meistrų, profesionalų, o kartu ir visuomenės atstovų, bendruomenių, entuziastų, kuriems rūpi kultūros paveldas. Paveldą siekiame pristatyti per praktiką ir edukaciją, per tikrą prisilietimą prie paveldo objektų bei paskatinti visų sektorių bendradarbiavimą, efektyvesnę komunikaciją. Organizuodami Heritas tikime, kad tik suvieniję jėgas ir edukuodami vieni kitus galime kompleksiškai išsaugoti tiek nematerialų, tiek materialų kultūros paveldą. Heritas komanda, kurios didžioji dalis dirba kultūros paveldo apsaugos sistemoje, joje pasigenda nuoširdumo bei atvirumo. Yra labai nedaug renginių, kur tiesiog paprastai su žmogumi būtų galima pasikalbėti apie tai, kas yra blogai, kaip tai reikėtų spręsti, pasigendame bendradarbiavimo tarp įvairių įstaigų, nes pastaruoju metu Lietuvoje visi tapę individualistais. O organizuodami Heritas siekiame burti bendruomenę žmonių, kurie yra neabejingi, nori augti, tobulėti, skleisti žinią apie savo amatą bei pristatyti jį visuomenei taip, kad suprastų net mažiausi festivalio lankytojai.

Heritas kasmet net ir mus pačius nustebina veiklų gausa, tad vien tai, kiek skirtingų profesijų atstovų, įstaigų ir kitų dalyvių susirenka festivalyje – yra didžiausia staigmena. Kasmet stengiamės lankytojams pasiūlyti įvairiausių veiklų: kartu diskutuoti, mokytis įvairiausių praktinių darbų, procesų bei amato paslapčių kūrybinėse dirbtuvėse, lankytis ekskursijose paprastai uždaruose kultūros paveldo objektuose, parodose, tyrinėti instaliacijų erdves, galų gale – atsipūsti bendraminčių pilnoje laisvalaikio, instaliacijų ar muzikos erdvėse. Heritas pokalbių ir pranešimų sekcijose akademinės bendruomenės, kultūros paveldo teoretikai ir praktikai kviečiami kalbėti tiek tarpusavyje, tiek su visuomene apie ryškiausias kultūros paveldo problemas, tvarkybos ir technologijų naujoves, paveldo pritaikymą bei įvairiomis kitomis aktualiomis temomis. Veiklų netrūksta ir mažiausiems festivalio lankytojams – vaikų ir jaunimo erdvėje gausu edukacinių programų įvairaus amžiaus vaikams, čia kultūros paveldas, istorijos pažinimas pristatomas vaikams suprantama kalba, interaktyviomis priemonėmis, siekiant sužadinti ir gilinti jų susidomėjimą. Kitaip tariant, Heritas yra tarpdisciplininė erdvė, siūlanti gausybę užsiėmimų ir patirčių per praktiką, pažinimą, istorijas, instaliacijas bei gyvą bendravimą!

Ačiū už pokalbį!
Greta Bacevičiūtė

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos projekto „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ metu vykdytas interviu pirmiausia viešintas čia.