Savanorių dirbtuvės „Info-point“ 

Kultūros paveldo statiniai yra išlikę savo laikmečio architektūrinės formos etaloniniai pavyzdžiai, tačiau dažnai funkciškai nebepritaikomi šiandienos reikmėms. Heritas organizuojamų dirbtuvių metu bus praktiškai sprendžiamas klausimas, kaip į istorinę materiją integruoti naują funkciją?

Grupė iniciatyvių miestiečių, vedami jaunų architektų Gabrielės Šarkauskienės ir Antano Šarkausko (Š A atelier), bandys sukurti ir įgyvendinti informacino taško erdvę bažnyčioje. Šis taškas bus svarbus elementas, leidžiantis atverti bažnyčios duris ir istoriją plačiajai visuomenės daliai. Įvertinus vertingąsias konteksto savybes naujos funkcijos įvedimas fiziškai nepažeis paveldo objekto ir netrukdys toliau jį tyrinėti.

Kaip naują darinį priims bažnyčios pastatas, priklauso ir nuo to, kaip jį priims jo bendruomenė. Būtent dėl to šis informacinio taško objektas nėra užsakomas gamykloje, bet bus kuriamas savanorių iniciatyva, būtent toje vietoje kurioje ir funkcionuos. Tokiu būdu kiekvienas, prisidėjęs prie įgyvendinimo, sukurs savitą draugišką santykį su nauju objektu. Tuo tarpu lankytojai, matydami, kaip prieš jų akis po truputį auga nauja struktūra, supras, kad ji nėra standartinis nejautrus aplinkai produktas ir sužinos dar vieną naują bažnyčios istoriją.

Apie mus:
Dirbtuvių vadovai, architektai Gabrielė ir Antanas Šarkauskai (Š A atelier) šiuo metu yra „Pelkių paviljono“ Venecijos architektūros bienalėje kūrybinės komandos dalis ir vaikų edukacinių architektūros dirbtuvių vadovai. Daugiau jų darbų galite pamatyti čia: www.sarkauskai.com

VDA Paminklotvarkos katedra: dirbtinis marmuras, skaljola, stiukas ir gipso liejiniai

VDA Paminklotvarkos katedra pristatys dirbtinio storasluoksnio marmuro ir skaljolos meno bei stiuko lipdybos ir gipso liejimo kūrybines dirbtuves. Tikimės, kad dirbtuvių metu įvyksianti pažintis su dirbtinio marmuro, skaljolos, gipso liejimo technikomis,  išbandžius įvairių dekoro elementų formavimą pačia archaiškiausia technika – lipdant vietoje iš stiuko,  suteiks puikią galimybę pažinti primirštus senuosius amatus ir dailės technikas bei įtrauks Jus raibuliuojančią formų ir spalvų erdvę.

  1. Dirbtinio storasluoksnio marmuro dekoro yra gausu Lietuvos bažnyčiose, jo pėdsakų randama ir buvusiose diduomenės rezidencijose, tačiau pati technika ir gamybos technologijos yra primirštos arba žinomos tik vyresnių restauratorių rate. Tuo tarpu, skaljolos dekoravimo būdas,  artimas dirbtinio marmuro technikai, suklestėjęs  XVI a. Florencijoje ir plitęs už jos ribų, Lietuvoje yra dar mažiau žinomas  ir tyrinėtas, nors šia technika dekoruotų kūrinių aptinkama.
  2. Stiukaspaslanki ir patvari medžiaga plastiniam dekorui lipdyti, buvo naudota jau senovės Egipte, Romoje. Pastatų dekoravimas, formuojant dekorą keliais sluoksniais iš stiuko, plito renesanso ir, ypač, baroko laikotarpiu. 1598 – 1620 m. itališkojo stiuko technika buvo puošiamos daugelis tuo metu Vilniuje  ir visoje Lietuvoje pastatytų bažnyčių.
  3. Gipsas – jau senovės graikų atrasta dar viena puiki statybinė ir skulptūrinė medžiaga. Gipsas (ir jo mišiniai) yra plastiška, lengvai formuojama (viena iš plačiausiai naudojamų) medžiaga įvairiomis technikomis dekoruojant pastatų interjerus. Gipso naudojimas lipdiniams tiražuoti (liejant formose), leidžia labai tiksliai atkartoti visas originalo – nulipdyto modelio subtilybes.
  4. Akmens restauravimas. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę prisiliesti prie senųjų Bažnyčios akmeninių grindų restauravimo – apnašų valymo proceso. Sužinoti
    Grįžti į kūrybinių dirbtuvių puslapį.